Nebereikalingas...
Tipas: Proza
Publikavimo data: 2009m. Balandžio 4d. 20:41
|
|
Daiktas. Gražus daiktas. Vaikšto, kalba, juokiasi... Tokiu daiktu juk galima naudotis kiek tik nori, o paskui išmest kaip išorinę pakuotę nuo pieno produktų. Arba padovanot draugui kaip dovaną. Juk čia TIK daiktas, be jausmų, svajonių, išgyvenimų... O kai susinaudos, jį greit bus galima pakeist kitu, naujesniu, gražesniu, tobulesniu daiktu... Bet jei žmogus regi kitą tikromis, ne daiktų matavimo akimis, net ir po 10 metų nematys tavo veide nei raukšlelės... Kaip gaila, kad pasaulyje dar labai daug žmonių, kurie mato tik save, savo norus... Kam stengtis kažką keist savyje, jei aplink pilna gražių daiktų, kurie pradžioj net nesupranta, kad yra tik daiktai, kurie anksčiau ar vėliau pakliūna i šiukšliadėžę? Kam stengtis įžvelgti, kas slypi po išorine pakuote, jei žinai, kad čia TIK daiktas ir vis tiek jį kada nors išmesi lauk? Su gyvūnais kartais žmonės elgiasi geriau, negu vieni su kitais...
Ar nesusimąstai, kad taip elgdamasis niekada nepajusi tikrųjų jausmų? Nes kiekvienąkart išmesdamas daiktą, prarandi dalelę savęs... O kas bus ateity? Tu prarasi savastį...
Visi aplink tik ir kalba, kaip gera gyventi dėl savęs, nejausti atsakomybės. O ar nesusimąstome, kokie niekinamai menki ir silpni esame taip darydami?... Turbūt kilniausia, ką žmogus gali padaryti šiais laikais dėl kito yra: ,, Matyti širdimi, nes tai, kas svarbiausia, akimis nematoma...“ Kaip lengva gyventi sau, bet ar nesusimąstai, kad anksčiau ar vėliau pats tapsi panaudotu ir nebereikalingu daiktu šiukšliadėžėje? Vienu tarp daugelio kitų šiukšlių...Žinau, kad tai TIKRAI įvyks.
2009m. Balandžio 4d. 20:41
|
2009 m. kovo 11 d.
2009 m. vasario 23 d.
2009 m. sausio 14 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.