Kartą pavasarį

Aratron

---

Tipas: Miniatiūra Publikavimo data: 2012m. Birželio 2d. 13:53

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Tą dieną darbą baigiau palyginti anksti-dar prieš 8 vakaro.Džiaugdamasis dėl to,kad ištrūkau iš darbo anksčiau nei įprastai,skubėjau namo.Matyt dėl to skubėjimo ir užmiršau,kad reikia nusipirkti cigarečių,o atsiminiau,kai jau buvau nuvažiavęs nemažą kelio gabalą už Utenos.Grįžt į miestą ir gaišt taip sunkiai sutaupytą laiką nesinorėjo,taigi nusprendžiau sustoti kokioje pakeliui esančioje kaimo parduotuvėlėje...
Už poros kilometrų kaip tik ir privažiavau kažkokio bevardžio kaimo bevardę parduotuvėlę.Įėjęs į ją pamačiau,kad tai viena iš tų parduotuvėlių,įkurtų dar sovietmečiu(ir,tiesą sakant,nuo sovietmečio nelabai ir pasikeitusi)-prekių pasirinkimas joje minimalus-kelios dėžutės vinių,kelios elektros lemputės,kruopos,batonai ir,žinoma,alkoholio skyrelis(o kaipgi kaime be jo).Bet mane nustebino pati pardavėja(pagyvenus moteris,turbūt dirbanti toje parduotuvėje nuo pat sovietmečio),kuri man įėjus nusišypsojo ir pasakė "Sveiki".Bet nusišypsojo ne kaip šypsosi pardavėjos maximose-šypsena,tarsi peilio išpjauta,nuvargusiame veide,bet natūralia,draugiška šypsena,kaip žmogus,kuris tikrai džiaugiasi tave pamatęs...Priėjęs prie tos malonios moteriškės,aš paprašiau pakelio cigarečių,susimokėjau ir buvau beeinąs,kai mane sustabdė tos pardavėjos klausimas:
-Jaunuoli,o tas cigaretes pirkote sau?
-Na sau,-atsakiau aš,aiškiai sumišęs nuo tokio netikėto klausimo.
-Tai gal palaikysite man kompaniją ir parūkysite su manim-nemėgstu rūkyti viena.
Aš,žinoma sutikau.Parūkyti išėjome ant laiptukų prie įėjimo į tą parduotuvėlę.Persimetėme keleta bereikšmių frazių,bet pagrinde visą laiką žiurėjome į tolyn nuvingiuojantį plentą.Kas man pasirodė keista,tai nors tas plentas ir yra vienas intensyviausiai važiuojamų Lietuvoje,bet per visą laiką kol mes rūkėme,ne tik kad nepasirodė nė viena mašina,bet net ir nesigirdėjo jų gaudesio,kuris paplenčių kaimuose girdisi nuolat.Dėl to aš ir paklausiau senosios pardavėjos:
-Ar čia visada taip ramu?
Ji,nusišypsojo šiek tiek liūdna šypsena ir atsakė:
-Dar negalvok apie tai,jaunuoli...
Ir tai pasakiusi,ji ištraukė iš kišenės mažą Karūnos šokoladėlį padavė jį man,sumurmėdama kažką panašaus į "Ačiū",įėjo į parduotuvę ir užrakino ją...
Likusį kelią namo aš visą laiką galvojau apie tą parduotuvėlę ir keistoką jos pardavėją.Kai parvažiavau,aš nesijaučiau visiškai alkanas,nors suvalgęs buvau tik tą mažajį šokoladuką.Žiūrėti televizoriaus,ar sėdėti internete nesinorėjo,todėl atsiguliau lauke pakabintame hamake ir užsnūdau.Pabudau gal po pusvalandžio,nes stipriai kando uodai.Tolumoje girdėjosi mašinų gaudesys.Pro šalį ėjo girtas kaimynas.Aš vėl buvau nuolat skubančiame pasaulyje,pilname triukšmo,rūškanų veidų ir keiksmų...Bet jaučiausi pailsėjęs,kaip po geriausių atostogų...

2012m. Birželio 2d. 13:53

Aratron / А вы когда-нибудь бывали одиноки? (labai senas mano eilėraštukas)  2012 m. rugpjūčio 26 d.  Aratron / Fiziko eilėraštukas  2012 m. rugpjūčio 14 d.  Aratron / Pradedančiojo savižudžio pradžiamokslis  2012 m. birželio 2 d.