Briedis ir norvegas

ash_ievute

---

Tipas: Eilėraštis Publikavimo data: 2004m. Sausio 29d. 15:37

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Gyveno norvegas
Gyveno gražus.
Sutiko jis briedį
Ir dėjo į batus.

Bėgo jis gražiai,
Bet jam trukdė lašiniai,
Pilvas storas ir baisus
Ir alkis pastovus.

Norėjo jis saldainio vieno kito,
Bet sustoti negalėjo jis,
Nes žvėris baisus ir piktas
Tuoj pagaus jį ir suris.

Kuprinė ant pečių
Ir lazdos iš šonų dviejų
Štai ko reikia žygiui ant kalnų!!!!

Vargšas vikingas gražuolis,
Pasivaikščioti norėjo tik,
Negalvojo kad tokia ateitis
Gali jį kada ištikt.

Šitaip bėgo jis ilgai
Kol užduso visiškai.
Sustojęs pakėlė galvą jis
Ir pamatė trobą prieš akis.

Ten gyventa norvego kito,
Kaimiečio, žemės darbininko.
Laukas - nusėtas, didelis, platus.
Ir tvartas turėjo pamatus tvirtus.

Dabar ir paaiškėjo bėgliui visa tiesa
Iš kur tas š*do kvapas lankydavo jį paslapčia.
Pasirodo darbininkas uolus
Mėšlu tręšdavo braškių laukus.

Bet jau laiko nebuvo visai.
Įniršęs briedis lėkė pasiutusiai.
Lipo norvegui ant kulnų
Ir tuoj bus "capt" jam už kiaušų nemažų.

Bet norvegas ne iš kelmo spirtas.
Vyras - budrus ir tvirtas!
Pradėjo bėgti trobos link,
Nieko nematydamas aplink.

"Spės ar nespės?!"
Štai koks klausimas temdė jam akis.
Vos ne verkti jis pradės,
Jei briedis jį suės.

Ir pribėgo trobą jis,
Pamatė sparkus pakrašty.
Galvoja pasiskolins trumpam,
Kol briedis paliks jį ilgam.

Štai koks vyras išdidus,
Lekia sparku sau keliu.
Vėjas švilpia pro ausis,
Gal ir gyvas jisai liks...

Ir vikingui pasisekė labai,
Nes briedis jį paleido ramiai.
Paliko miške
Visiškoje vienumoje.

Norvegas laimingas tapo staiga,
Nes gyvens dar miške.
Kelio atgal nežino,
Tai ir taps čia miškiniu.

Kažkada gyveno namuose šiltai,
Nors ir buvo laukinis visąlaik,
Tai ir čia jis jausis kaip namie.
Miške su žvėrim bendraus,
Ir jokio vargo nejaus.

TOKIA JAU TŲ VARGŠŲ NORVEGŲ DALIA...!!!

2004m. Sausio 29d. 15:37