Galimybė
Tipas: Daina
Publikavimo data: 2004m. Vasario 4d. 18:15
|
|
Paklausyk ką pasakysiu viską nuo pradžių iki galo paklausysi,
ir tikrai ką nors sužinosi, netik apie mane bet ir apie save
pažiūrėk į mane, į ką aš panašus, kai stoviu prieš tave
repuoju tau, paskui sau, o po o kas lieka tam kas nesupranta to ką darau
aš šaligatvių grobuonis, gatvių muštynėse esu tikras šaunuolis
ne dėl to, kad esu stiprus kaip ruonis, ar koks olimpinis čempionas
bet todėl, kad gavęs smūgį, atsistoju, atsistoju ir toliau kovoju...nepasiduodu...
galvą iškėlęs žengiu pirmyn, visas kliūtis nuveju tolyn
turbūt visus vaikystėje mokino mama, nepasiduoti ir kovoti
nelaukti kol negandos pradės tave atakuoti, bet pirmas turi jas okupuoti
nenusimink jei tau sako, kad nemoki pralaimėti, šis bruožas gali kitus sužavėti
jis tau padės gyventi ir klestėti, suksies tobulėsi ir sėkmė pradės tave lydėti
o kada nusivilsi nemesk visko į šalį, o prisimink kad tai padaryti širdis tavo gali
iš naujo pradėk, dėmesio į kitų kalbas nekreipk, klaidas taisyk ir į priekį ženk
čia mano iškeltas tau uždavinys padaryk jį ir nebūsi savo teisėjų kankinys
daug kas smerkė mane dėl to ką darau ką savo raimuose rašau
šimtą kartų mesti galėjau tai ką pradėjau, bet nedrįsau, toliau popieriaus lape mintis rašau
linkiu to ir tau.
Tai ar pasiduosi
ar mano patarimą ignoruosi
suprask sakau tik tai ką patyriau
ką savo kailiu jau nutryniau
kai gimiau nežinojau ką darysiu, galvojau paisysiu
vėliau ką nors statysiu, dabar žinau gerai raimus rašysiu,
todėl ir rašau žmonių nuomonės klausau, daug kas sako, prie tų raimų nykstu
aš pykstu ant tų kurie kritikuoja tačiau patys nieko gero nesuorganizuoja
bet tik taip galiu sužinoti ką pakeisti ką paimti, nušveisti, poliruoti, į ką nors išmainyti
likimas mano ne rožėm klotas, ne rožių lapais išdėliotas, ar saulės spinduliais nušviestas
mano kelias jau seniai pažymėtas, ugnimi ir ledu jis palytėtas
atsimenu kaip tėvas mokino žvejoti, kantrybės neturėjau pradėjau durnavoti
žuvis išbaidžiau, vėliau nuo tėvo į kailį gavau, supykau, labai įsižeidžiau
o tik dabar supratau, dėl ko taip atsitiko, dėl ko prisėsti negalėjau, nes labai skaudėjo
tėvas sako lauk ir tikėkis, o kai plūdė pradės į gylį grimzti, neskubėk ištraukti
lauk kol įsitikinsi jog užkibo, griebk ir trauk į viršų, ant kranto tvirtai laikyk
nepaleisk nes ji slidi, gali ištrūkti ir nugarmėti atgal į vandenį įriedėti
tada tos pačios nepagausi, net ir norėdamas jos neištrauksi, tad griebk, nepaleisk jos
nes čia kaip tavo galimybė, išsprūsta ir dingsta kitų kasdienybėj
Tai ar pasiduosi
ar mano patarimą ignoruosi
suprask sakau tik tai ką patyriau
ką savo kailiu jau nutryniau
2004m. Vasario 4d. 18:15
|
2004 m. gegužės 18 d.
2004 m. kovo 31 d.
2004 m. kovo 14 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.