Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2009m. Rugsėjo 13d. 12:01
|
|
(arba meno kerai)
Sutrukdei mėgautis tyla,
Akis užmerkei ir užmigdei visus..
Tu net neleidai jiems išgirsti naktį,
Kai nieko aplink juos nebus..
Tu amžinybė, bet ar tikrai?
Kaskart išgirdus žodį šį rėkiu,
Kad amžino ir tobulo nėra,
Tad, kam tada tavim tikiu?
Abu mes sugebam užburti,
Užhipnotizuot ir užmigdyt.
Bet kurgi baigias mūsų burtai,
Ir kur prasideda lemtis?
Kodėl burtažodžiai nevisada veikia?
Kodėl taip greitai išsisklaido mūs kerai?
Mes nieko nenutuokiame apie tikėjimą,
Nebent savais kerais,
Nežinom, kaip žlugdyti viltį,
Ir kaip įpiršti savo mintį.
Mes einam, nes mes norim,
Gyvenam taip kaip mokam,
Ir meną savo kuriam,
Vadinam jį kerais...
Kiekvienam galim laimę dovanot,
Parodyt savą grožį,
Be mūsų neišmoktų jie nei džiaugtis,
Nei gyvenimą mylėt.
Užburt kerais kiekvienas gali,
Bet mes vieninteliai tokie,
Kurie menu kerėti gali..
Kažkas pasakė ragana,
Ir nepamiršiu niekada,
Kad menas turi savo galią,
O ją įvaldėm mes.
Kiekvienas rytas vis kuždės,
Ką šiandien reik užburti,
Ir kam parodyt meno kelią...
Kiekvienas turi savo kelią,
O mūsų kelias, juk kerai,
Čia pasakyčiau menas amžinas,
Bet negaliu, žinai,
Nors galingiausi ir yra meno kerai,
bet jie neamžini, tik laikini,
bet jie juk lieka atminty..
ir širdy...
2009-02-20
2009m. Rugsėjo 13d. 12:01
|
2011 m. sausio 21 d.
2011 m. sausio 11 d.
2010 m. spalio 18 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.