Tipas: Daina
Publikavimo data: 2006m. Sausio 27d. 14:44
|
|
Mažas vaikelis sėdėjo ant kelio
ir skaičiavo krentančias žvaigždes
Jis svajojo apie rankas
Kurios priglaus jį ir paglostys
Nes tų, kurie jam davė gyvybę
Jau seniai nebėra
Jis pakilo eit ir pravirko
Nes pasaulis jam atrodė per didelis
Jis bijojo nakties
Jis bijojo tamsos...
Glostė jį vėjas
Medžiai tyliai šnarėjo
Ir jį švelniai bučiavo naktis
Jam tyliai liūdną lopšinę dainavo
Apie tai,
Kad ne visada yra tiesa
Apie tai,
Kad vieniems likimas duoda viską
Kitus palieka vargt vargų
Neverk, vaikeli, tu rasi kelią
Tą vienintelį,
Kuriuo eit turi tik tu...
Mažas vaikelis saldžiai užmigo
Ir naktis dovanojo jam šviesius sapnus
Jo miegą sergėjo dvasios
Jos niekam jo skriausti neduos
Tegul sapnuos jo veidas laime švyti
Nes rytoj ryte...
Nes rytoj ryte nušvitus saulei
Į jo tyras akis pažvelgs vienatvė
Jį šauks pasaulis
Toks didelis ir šaltas
Ir sups jį svetimi veidai
Mažytė jo širdis ilgėsis meilės
Ir švelniai žiūrinčių į jį akių
Ilgėsis rankų, kurios jų apkabintų
Ir lūpų, tariančių gerus žodžius
Neverk, vaikeli, tu rasi kelią
Tą vienintelį,
Kuriuo eit turi tik tu...
Glostė jį vėjas
Medžiai tyliai šnarėjo
Ir jį švelniai bučiavo naktis
Jam tyliai liūdną lopšinę dainavo
Apie tai,
Kad ne visada yra tiesa
Apie tai,
Kad vieniems likimas duoda viską
Kitus palieka vargt vargų
Neverk, vaikeli, tu rasi kelią
Tą vienintelį,
Kuriuo eit turi tik tu...
2006m. Sausio 27d. 14:44
|
2006 m. kovo 4 d.
2006 m. vasario 23 d.
2006 m. vasario 23 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.