Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2009m. Rugpjūčio 19d. 18:54
|
|
Jis atvertė man kitą puslapį.
Jis pastūmėjo iš nugaros,
Šūktelėjo: 'Nebijok nei krist, nei kilt'
Ir padėjo nusišypsot.
Jis parodė man, ką reiškia kūryba
Ir pasakė: 'Atrast savo kelią nelengva'.
O paskui, palikęs ir sugniuždęs,
Jis grįžo ir liepė atsitiest.
'Kas bus, kai tu būsi vėl viena?
Aš tau padėsiu, bet tu to nesuprasi.
Neprisiriški prie manęs,
Aš tik dvasia, kaip dūmas galiu išnykti'.
Bet prieš vėjui jį nunešant,
Jis pabrėžė, kad grožis - natūralumas,
O meilė - likimo pirštas.
Sakė, kad kūnas - tai laikina.
O kaip aš troškau sau slapčia,
Meldžiaus, kad ir jis kūną turėtų, -
Kad nenupūstų vėjas,
Kad galėčiau apkabinti.
Bet ir dabar, kai jo nebmatau,
Jaučiu jį kiekviename grožio atspindyje,
Kasdieną.
Jaučiu, kaip jis vėju nubraukia man nuo skruosto plaukus,
O knygoje raštu patarinėja.
Žinau, jis - ten, kažkur,
Laukia manęs, atskrendančios su vėju...
2009m. Rugpjūčio 19d. 18:54
|
2009 m. rugpjūčio 19 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.