Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2005m. Rugsėjo 11d. 10:40
|
|
Pasibaigę atodūsiai nurieda
taku,mano paties išskleistu.
Nusibaigę atsiduria smėly
ir skęsta manam ilgesį.
Kai kas vakarą šuoliais
sugrįžta tavasis raidynas,
aš vėl iškeliauju snieguotom
vežėčiom per darganas
ir lietų nuspalvintą tavo akim,
į skausmo kertes atsidusti.
Nors kart atsidusti tavais
bučiniais ir linkėti tau druskos
ir prieskonių ant žaizdų.
Nors kart atsisėst ir žvalgytis
matytų svajų tavo rankose.
Tavo rankose skleidžias
melagingi judesiai,užveriantys
mane.Tavim patikėti lyg
žirgo akim abejoti ir klysti į
valkatos sielą nakčia,kai jis
dar tik pradeda kaukti dėl
vilko atšalusių pėdsakų ir
savo vaikų išneštų skudurais.
Atsidusti ties tavo vagom
išartom užmirštu gyvenimo
skoniu ir absurdo pirštų galais.
Tereikia atsidusti į tave.
Ir uždust ties slenksčiu.
Į Tave.
2005m. Rugsėjo 11d. 10:40
|
2005 m. spalio 30 d.
2005 m. rugsėjo 24 d.
2005 m. rugpjūčio 15 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.