Liūdesys

---

Tipas: Daina Publikavimo data: 2004m. Liepos 27d. 15:00

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

(intro)
kasdieną kažkas neduoda ramybės
kankina beprasmiai klausimai - vienas po kito
gal reikėjo taip? gal iš viso nieko nereikėjo?
problemom atrodo nėra galo - tik ir lauki minutės kur dėt paskutinį tašką
dar giliau klimpstant į nevilties liūną
gal jau viskam pabaiga? staiga ryški šviesa
atsidūstu - tik gaila neilgam
juodas debesis - ir vėl atplaukia liūdesys..

dar vienas kantrybės lašas krenta į bedugnę
pasmerkiu tą kas jį sužlugdė
kas mano portretą juodu fonu prieš kitų akis nutapė
kas mane gerbė ir jį prieš saulę pastatė
atrodo viskas pasisuko į blogąją pusę
ir šaltas vėjas problemas į veidą nesustodamas pučia
žinau rytoj jau bus geriau
gal kartais rasiu savo žvaigždę kai švies kruvinas mėnulis
gal vėl suprasiu kad mane myli nulis
laikrodis sustojęs jau atrodo amžinybę
sunku jį prisukti dar sunkiau jį atsukti
rodos ir vėl suku į kitą pusę kur bus šiek tiek žydro dangaus
dar truputį daugiau ir taip išblėsusios vilties
kur bus svajonės gražios kaip nežemiškos klajonės nors jos tokios ir būna
bet gaila ir greitai žūna, prikeldamos dar daugiau, lipti dar aukščiau
palikti problemas man ne visada išeina
tik kiekvieną dieną jų dar daugiau ateina
neduoda ramybės išdarkyta praeitis
norėčiau kad mane valdytų užmarštys
skausmingų minčių kaip per uraganą
gal kas paguos? jas į šoną ištaškys?
o gal saujelę pelenų kaip visad pabarstys

langas į kruviną dangų
langas į nežemiškas svajones
pro nuliūdusias akis, dar rusenanti viltis
kuri gal jau - šiąnakt pasiklys

bandau pakeist istoriją naktim
prieit prie laimės šulinio artyn
prašau daug galbūt per daug sustoja traukinys
išsigandęs pagalvojau gal čia mano mirtis
cha ironiškai nusikvatojau juk save aukojau
dėl kitų žmonių kurie mane laiko pasmerktu
raktas pro vartus aš kitoj pusėj
jau dabar suprantu kas ieškojo naudos man sakė eikime drauge
dėjus pirmą žingsnį jau pasidarė kartu
pasilik pasilik dar ištarti žodžiai mane jau vertė vemti
kažkas uždegė šviesą stiprybės pasisemti

langas į kruviną dangų
langas į nežemiškas svajones
pro nuliūdusias akis, dar rusenanti viltis
kuri gal jau - šiąnakt pasiklys

ant knygos virshelio palikau datą
kaip prisiminimą kaip paskutinę bėdą pakartą
dar kartą kai aš galėjau atsikvėpti naują gyvenimą turėti
ir štai vėl maršruto pabaiga vėl turiu bėgti
ieškoti šilumos kasdieną klausiau kas jos man padovanos
ar kas supras ar kas atras mane - iki šiol tai barjeras
per kurį peršoko vienas ar du kiti kaip žuvys po ledu
sustingę po pykčio kauke gal ją nuėmus ir atsirastų nuoširdumas
tačiau juk visiems svarbesnis išdidumas...

pried.

2004m. Liepos 27d. 15:00

/ Akla lyrika  2004 m. liepos 11 d.   / Vis dar žmogus  2004 m. liepos 11 d.   / Atsiprašau  2004 m. liepos 3 d.