Kartus šešėlis
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2006m. Balandžio 10d. 18:28
|
|
Kartus šešėlis krito man po kojom,
Parklupdęs žemėn, dar ilgai negailestingai jis voliojo...
Ilgesingai mano širdį trypė
Be vilties ir skausmo jis mane sumynė...
Vėjo audros kėlė rudenio lapus,
Jais apklojo mano dužusius jausmus.
Išnykau aš vėjo gūsyje galingam,
Be tikėjimo būti kam reikalingai...
Išnyko laikas, kaip lapai žiemą,
Palike tik tuštumą širdies tylia.
Saulės akinama ir draskoma tiesa,
Užgožė kūną, norą ir jėgas.
Sugražino jis vėjo tylą į mane,
Švelniai glostė ir prikelt ketino jis...
Parklupusi, lyg erškėčių žalota,
Aš krauju pasruvusi-neišvaduota...
Atėmęs skausmą, kančia ir mirtį
Palipau aš ties bedugnės ašmenų grėsme,
Pajutau aš dūrį man į širdį...
Parklupau laike, krauju parašiusi;
mirtis nelauks,
ji pasiims,
kai trokši dar gyventi...
2006m. Balandžio 10d. 18:28
|
2006 m. balandžio 10 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.