Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2004m. Spalio 25d. 11:47
|
|
Mano basos kojos skęsta lapų pusnyse
Šaltas rudens vėjas nušluosto ašaras sūrias
Aš lyg mažas vaikas, bėgu sekdama tave
Palauk, sustok šaukiu vis mintyse.
Negirdi deja...
Aš staiga sustoju, ir žiūriu tolyn
Kur mano vaikystė šypsojos kasryt,
Žengiu dar kelis žingsnius link Tavęs artyn.
Kokios nakty jos nuostabios,
Mano vaikystės supynės...
Suklumpu šalia ir netenku jėgų
Netenku paskutinių kraujo lašų.
O kūnas šalty stingsta, akys merkiasi lėtai,
Lūpose vis stringa žodžiai
„Jum nereik manęs“.
O rankose suspaudžiu krištolinės lėlės rankutes.
Tik rytui atėjus, jūs pastebit mane
Praeinat ir sustoti nesiryžtat...
O aš ryžausi sustoti gyvenimo kely
Ir negrįžti atgal, kur vien skausmas ir kančia.
Žiūrėk, į rytdieną, prašiau bet Tu tik atsakei - ji nereikšminga žmogau...
Aš tavo mirtis
Aš tavo paskutinė viltis...
2004m. Spalio 25d. 11:47
|
2006 m. kovo 3 d.
2006 m. kovo 3 d.
2005 m. gegužės 31 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.