Artisto dešimta scena
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2004m. Vasario 8d. 23:52
|
|
apsidairau aplinkui
tuščia, nė gyvos dvasios
kaip suvaidint artistui
Jo žūtbūtinę mirtį..pančios..
sukaustytom grandinėm
stengiuosi...judu
ištrūkti, išsipainioti
nepavyksta, su jom kartu šliaužiu....
randai ant rankų, kojų ant liemens
grandinės deginančios neišeis išvengt
ji tarsi mano likimas sukausto mane
kai to nesinori kai reikia būti šalia
šalia to apie ką svajoji
grandinės, randai - tu kitoks
dėl to atstūmė tave..
išsityčiojo, pražudė, sunaikino mane
kaip gera....pajutau švelnų vėją
jis sklido mano akim
jos verkė..tai gėda
pripažinti skausmą kuriuo netikim...
Artistas, tai aš, vaidinti nemoku
tad veltui aš čia kankinuosi
jau kelionėn traukiu, ruošiuosi
bandysiu atrasti aš artistui vietą kine
kur jis ten galės ir išeiti
kai bus salėje susirinkus gausiausią minią
jis atsisės, ir turės teisę išleisti
save iš pasaulio bjauraus
kurio jis nekenčia taip pat kaip savęs šlykštaus
jis juk su grandinėm sukaustytas... ir randai
padaro jį negailestingą sau amžinai
jis jau devintą kartą išeina
nuo scenos nulipa garbingai
o va dešimtas kartas nedaeina
laiptelio viršaus, grandinės užsmaugia...jis miršta...
Be garbės
Be orumo
Be sąžinės graužaties
Be meilės (kuria jis tikėjo)
Be randų (mirė - išnyko)
jis tiesiog buvo...
jis ir pasiliko (tik ne tarp gyvų)
2004m. Vasario 8d. 23:52
|
2004 m. rugpjūčio 31 d.
2004 m. rugpjūčio 25 d.
2004 m. rugpjūčio 18 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.