Baltasis karalius virsta vėjo pakirstas

einaras13

---

Tipas: Miniatiūra Publikavimo data: 2012m. Gegužės 1d. 17:22

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Kraupių dienų sąrašas pasipildytų dar viena. Ryškiai geltona saulė kaitina bet kurį kampelį, kur tik buvau, esu ir būsiu. Nemėgstu geltonos spalvos. Jeigu turėčiau geltoną kambarį, tai jis būtų mano kankinimo kamera. Esu jautrus spalvoms? Į šį klausimą atsakymas teigiamas. Ypač nemėgstu ryškumo. Palaidokite jį kur nors ir tebūnie blankumo karalystė. Numeskite saulę į vakarus, kad ji taip ryškiai nebešviestų.
Nekenčiu šiandienos, nes yra karšta, nemalonu, žalinga mano akims. Akys - mano jautriausias organas, kaip Achilui kulnas. Turiu būti nusisukęs į šiaurę. Kodėl saulė ryški? Kodėl ne kas kitas, o būtent ji kaitina? Kodėl negalėtų būti prieblandos ir vėsos. Vėjelis bent papūsti galėtų...
Ir štai aš sėdžiu prie šachmatų lentos, ir tebūnie prakeiktas tas, kuris sėdi priešais mane. Kviečiu visus priešus sužaisti bent vieną partiją spiginant saulei tiesiai į akis. Žinau, visi praloš tokioje situacijoje, nes šiandien saulė žudanti. Manęs ji dar nenužudė, bet užmetė melancholiškų nuotaikų užkratą su tinginystės prieskoniu. Tas astronominis kūnas, be kurio apskritai mūsų nebūtų, varžo mano galimybes. O juk galėčiau eiti ir nuveikti kažką naudingo. Tačiau ne, tai neįmanoma. Kad šitai nusverti, ant kitos svarstyklių lėkštutės reikia padėti kitą neįmanomą dalyką: saulės sunaikinimą. Bet tai nerealu...
Šachas ir matas? Vėjelis nuvertė priešininko karalių ir aš švenčiu sąjungininko pergalę. Štai grįžo mano gyvybės šaltinis, pradėjęs atvėsinti mane, suteikti jėgų ir dvasios. Štai, tas reiškinys, vėjas, mano lauktasis dievas. Ir kodėl jis taip vėlavo? Nereikia skųstis, reikia džiaugtis. Bent jau grįžo. Nes kitaip, tragiškai įkaitęs išsilydyčiau. Virsčiau melancholiškąją bejėge balute prie šachmatų lentos. Ir tada, mano juodasis karalius, įkaitęs žūtų. Juk baltieji ištvertų karštį.
Staiga, naujai atgimęs, atsistoju ir žiūriu į dangų. Saulė dingo po tamsiu ir tankiu debesų pluoštu. Pirmieji lietaus lašai praplečia mano šypseną veide...
Šachmatai mirksta lietuje, o aš sėdžiu sušlapęs ir grožiuosi žaibų žybsniais, spalvomis, formomis... O dar tai galėjo būti mano kraupioji diena? Ne...

***

P.S. Skiriu šį kūrinį visiems tiems, kurie nemėgsta saulės ir tiems, kurie mėgsta mano mėgstamiausią stalo žaidimą.

2012m. Gegužės 1d. 17:22

einaras13 / Šeštadienį žmonės eina į turgų  2015 m. lapkričio 19 d.  einaras13 / Kramtomosios gumos filosofija  2015 m. lapkričio 15 d.  einaras13 / Bandant (ne)subręsti  2015 m. rugpjūčio 29 d.