Aš noriu to iš savo moters…
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2004m. Sausio 25d. 18:40
|
|
Graudulingai susiūbuoja
paskutinis geltonsnapio rudens lapas.
Baltas baltas.
Ir aš
drebančiais savo pirštais
įkalinu
jame amžinai spinduliuosiančius žodžius.
Kai moteris pakimba
ant
debesies, kurį kadaise pats iškėlei į dangaus
aukštybes,
Imi suprasti:
Kaip nori tavo vergiška širdis,
Kad jos akys žibėtų visada ir per amžius.
Bet tik tau.
Kad jos kūnas kaskart suvirpėtų
Palaimos burbuliukais,
vos tavo pirštų galiukams prie jo svajomis
prisilietus...
ir tik tau!
Tu net idiotiškai nori, kad ji 24val per parą
Galvotų
tik tai, kaip jausmais parašyti
tavo vardą mėnuliui ant kaktos.
Tu nori jos
Visos.
Ir tikrai nebegali pakęsti net minties
apie tai
kaip lovoje su ja vartytųs
KITAS.
Nesakant pusbalsiu net to,
kaip begėdiškai tavo smegenų ląsteles prievartauja
spalvotas ir turiningas vaizduotės komiksas apie
buvusius
jos
vyrus
...
Tu nori su ja mylėtis?
Akivaizdu.
Tu nori su ja dulkintis kiaurą parą?
Savaime suprantama.
Tu nori bailiai išbučiuoti visą jos nepraustą kūną?
Tikrai taip.
Ir su meile aplaižyti suvargusius kojų pirštus?..
Ir šitai...
Ką gi, o gal prisipažinsi, kaip
stipriai geidi, kad ji bučiuotų tavo
menkavertes eiles?
Kaip stipriai nori, kad ji mylėtų
Tavo
Poeto akis?
Ir lūpas?
Taip, tegul ji jas bučiuoja. ? .
Tu nori jos
Visos.
Jos dabarties.
Ir ateities.
Bet kas baisiausia –
Net ir jos praeities...
Kad jos nesuprantamos ir nereikalingos bėdos
užgriūtų ir plačius tavo pečius.
Ir kad klaikiai žemiškos jos
Svajonės (?)
Būtų su meile ir pasididžiavimu supjaustytos ir pasidalintos
drauge...
taip.
Apsikabint.
Pabučiuot karščiuojančią kaktą.
Pasakyt beprasmiškai, bet nuoširdžiai
„viskas bus gerai“.
Ir užmigdyt!
Pavargo ji nuo tavo kraujuojančių minčių...
2004m. Sausio 25d. 18:40
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.