Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2004m. Rugpjūčio 18d. 17:07
|
|
Neaišku kur, kada, kaip visad būna,
Pagimdė valkata "dzykūną".
Tik išvydęs šį pasaulį margą,
Pajautė jis didžiulį vargą...
Pirštais apbaksnotas ir aptrintas,
Buvo jis iš ubagų kaimelio išspirtas.
Kai rodės, kad žus jis neužaugęs,
Priglaudė jį akalizacijos padugnė apaugus...
Ir mėšlu, ir smegma apvardžiuotas,
Gavo žydo vardą mažylis gauruotas...
Net ir žiurkės, tos ėdrūnės nevalyvos,
Užpildavo ant veido jam savos "alyvos"...
Šiaip ne taip iškrypėliu ir bestija užaugintas,
Sliekais, žievėm ir "brūdais" valgydintas,
Virto Žydas auka didžiausia,
Bokso kriauše smagiausia...
Snukis pas bestiją nepagirtinas buvo,
Todėl turbūt dažnai is nosies kraujas sruvo,
Dantų žydelis nauo vaikystės neturėjo,
Kitų batus jie glamonėjo...
Kumščiai, kojos tirpo jo galvoj,
"Vamzdžiai" makaluodavo jo analinėj angoj,
Sklandė žodžiai - "Gausi",
"Tuoj tu mano kerzo paragausi"...
Stipo tamsta it veršis nusilpęs,
Kruvinas seiles nurijęs,
Stipo nuo vamzdžio metalinio,
Kurį paleido valkata eilinė...
Zuja bomžai, zuja žiurkės,
Ant ko čia dabar jiems savo "nuodų" užpurškus?
Su bestija varginga,
Dingo tamsos pasauly nuotaika žavinga...
2004m. Rugpjūčio 18d. 17:07
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.