Mėja. Mėjai užkniso viskas – mokykla, šeima, draugai. Jos jau niekas nebesuprasdavo. Ir ji nesuprasdavo – kodėl? Ką ji padarė? Gal tai, kad ji nebuvo tokia kaip visi? Visi – trumpi mini sijonėliai ir rausvos palaidinės. Jai tokie žmonės atrodydavo baisūs. „Kodėl aš turėčiau atrodyti kaip visi?“ – klausdavo ji visų. Kodėl ji negali būti tokia kokia nori – trumpučiai juodi plaukai, juoda palaidinė su kaukolėm, ilgas juodas sijonas ir kerzai. Ji mėgo skaityti, klausytis muzikos. Mėja svajodavo turėti draugę tokią kaip ji, kurios suprastu vieną kitą. Deja tokios visame mieste nerastum. Norėjo turėti šeimą kuri ją suprastų ir nesišaipytų iš jos. Jai jau užknisdavo viskas – diena po dienos. Ji tik slankiodavo gatvėmis su ausinuku ausyse ir knyga rankose. Bet Mėja nekreipdavo dėmesio, kad į ją žiūri kreivai, kaip į kvailę. Tiesiog Mėja save mėgo tokia kokia ji yra ir nė už ką nenorėjo keistis. Dar ji lankė pianino pamokas. Gaudavo gerus pažymius, nes mokytoja suprato Mėją, tiksliau bandydavo ir šiaip už gerą grojimą. Mėja nenorėjo atsiskleisti bet kam. Ji... taip, ji manė kad yra labai nelaiminga, kol... vieną dieną ją ir su tokia Irma paliko po pamokų. Taip, irma irgi buvo iš tų rausvų. Mėja apsimesdama kad nemato Irmos, užsidengė knyga veidą ir pradėjo skaityti knygą. Irmai tai nesvarbu. Irma neturėjo geriausios draugės, tai labai svajojo ją turėti. Irma pasisveikino su Mėja:
-Labas.
-Mhm, - numykė Mėja.
-Kokią knygą skaitai?
-Koks skirtumas. Tu jos neskaitysi.
-Mėja, nu nežinau, gal. Bet aš rimtai. Tu man patinki kaip draugė. Norėčiau su tavim draugauti.
-Iš kur man žinoti kad tai nėra dar vienas pokštas. Kodėl man tuo tikėti?
-Mėja, aš rimtai... Tu man patinki...
-Mhm, - numykė Mėja ir pažiūrėjo į ją keistai.
-Mėja...
-Ką?
-Prašau.
-Nori šansų?
-Taip!
-Gali jau pradėti bandyti.
-Nori po pamokų nueiti su manimi į ledainę?
-Nežinau, gal.
-Ačiū, Mėja, -Irma norėjo ją apkabinti, bet ši ją sulaikė.
-Bet tikiuosi, kad tu nusiimsi šiuos skudurus? - parodė Mėja į Irmos drabužius - rausvas iki kelių sijonas ir rausva palaidinė su gėlytėmis.
-Mėja, - Irma atrodė įsižeidusi.
-Ką?
-Tai eisi su manimi į ledainę?
-Taip, jeigu...- Mėja nepabaigė sakyti, nes į klasę įėjo mokytoja:
-Taip, panelės. Atsiverskite 86 puslapį ir išspręskite 1, 4, 10 ir 12 užduotis.
-Jeigu kas? - tyliai Irma paklausė Mėjos.
-Nusiimsi šiuos skudurus.
Irma į Mėją pažiūrėjo keistai, bet pasakė:
-Tada antrą prie ledainės.
-Ok.
Kai pagaliau atėjo antra valanda, Mėja jau stovėjo prie ledainės ir laukė Irmos. Kai Irma atėjo Mėja išsižiojo. Ji buvo apsirengusį juodą, beveik žemę siekiančią suknelę ir susišukavusi plaukus. Irma pasisveikino:
-Laba.
-Vau! Laba. - atsakė Mėja. – Tavo suknelė nereali.
-Ačiū.
-Galėtum su ja vaikščioti ir į mokyklą. Gal namuose dar turi tokių drabužių?
-Taip, galėčiau, bet negaliu...
-Kodėl? – nusistebėjo Mėja.
-Tikrai nori sužinoti?
-Taip.
-Todėl, kad... noriu būti madinga. Man žiauriai patinka tavo stilius! Man pačiai mano nelabai.
-Ačiū. Bet... tu taip renkis ir eidama į mokyklą.
-Negaliu...
-Kodėl?
-Prarasiu visas drauges...
-Draugės? Kurios draugauja tik todėl kad tu madinga? Tokios ten jau ir draugės...
-Žinau, bet...
-Kas?
-Manau, kad tu teisi!
-Rimtai?!
-Taip. Svarbu draugės kurios draugauja ne todėl kad tu madinga, o todėl, kad tu jam patinki!
-Taip!
Jos apsikabino. Suprato radusios po draugę. Taip, jos tapo geriausiomis draugėmis.
Ir kaip supratote dabar Mėja galvoja kad ji yra labai laiminga mergaitė ;).
Silentist, viskas su laiku. Mėgstu 10cc, dažnai jų klausau, bet stengiuosi nepadauginti su mažaverčiais komentarais. Kai turiu kažkokią vertingą mintį apie klausomą dainą, tada jau nepagailiu savo laiko ir rašteliu komentarą.
Rūta, taip, nemokamas Spotify turi fiksuotą maišymo režimą, neįmanoma klausytis dainų iš eilės. Todėl nemokamas Spotify yra iš esmės useless dalykas (bent jau man, kuris daug ko klauso albumais ir preferably be reklaminių intarpų)
malia, INXS - Disappear ketvirtą dieną iš eilės? Gera daina, bet negi taip nėra idėjų kažką kitokio pasiūlyti? Tikrai atsibosta ir nuvilia tokie siūlymai