Kitaip

---

Tipas: Daina Publikavimo data: 2004m. Sausio 14d. 16:16

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Apsižiūrėk aplink save… ką matai? Lyg ir viskas kaip kasdien, tie patys namai
Ta pati supuvusi žolė po storu purvo sluoksniu
Tie patys neplauti kaimyno langai, miesto gatvės, teršalų pilna upė,
Kreivi dangoraižiai ir senos mokyklos,
Stiklo fabrikas ir uždarytas teatras, surūdijusios mašinos.
Taip, tai mūsų kasdienybė.
O dabar pažvelk į savo rankas – jos jaunos, stiprios, geležiniai kumščiai,
Tai kodėl laikai jas giliai skylėtose kišenėse?
Jos gali kažką naujo pradėt ir iki galo užbaigt, pastatyt dalelę naujo pasaulio
Kuriame ne gėda gyvent, nuo kurio nereikia slėptis ir nuogąstauti, kad viskas negerai
Tu gi ne iš kelmo spirtas, pats taip sakai,
Tai kodėl sėdi už kampo dūmą traukdamas,
Apie nevykusį gyvenimą galvodamas?
Visą kaltę sumeti ant kitų: draugų, klasiokų ir tėvų,
Kad nesugebėjo tau duot to, ko atseit nusipelnei,
Kad nebūdavo su tavim tada, kai labai liūdėjai…
O tu pats pagalvok, ar toks jau šventuolis esi, kaip tau atrodo
Juk ir tau vienodai rodo
Ar kas kenčia, ar verkia, ar jaučia skausmą, šaltį ir badą.
Susilygink su tais, kurie nesiskundžia, gyvena ir laukia šviesesnio rytojaus.
Deja, tą rytojų gadina kai kurie žmonės.
Gal tu rasistas, gal nacistas ir gėda tau tai pripažint?
Gal tu pasikėlęs, nemojuoji balta vėliavėle, nes tai gali tave pažemint?
Gal tu tiesiog toks abejingas, kad net žodžių tau stinga,
Pripažint save tokį, koks esi.
Jeigu taip, tai tau nepavydžiu…
O galbūt tu bijai išlįsti iš savo tvirto vėžlio kiauto
Ir pažvelgt pasauliui tiesiai į akis.
Ai, gal nežaiskim tų spėlionių, pats geriausiai žinai, kas esi, ko nori, ko sieki,
Apie ką galvoji, apie ką tyli,
Telieka man tai paslaptis

Nemanau, kad sunku nors truputį plačiau atmerkti akis.
Galbūt iki šiol tu nematei, kokia didelė pasaulio širdis
Niekas tavęs neatstums, jei pats to nenorėsi,
Niekas akių nedums, jei pats tiesą kalbėsi
Nerk į gyvenimą stačia galva
Tai geriau, nei stebėti jį iš šono
Visada tau kas nors suteiks pagalbą
Jeigu skęsi ir tau trūks oro…

Reikia ir tavo pastangų, neužtenka vien tik noro
Čia nereikia pinigų, o tik ryžto ir darbų.
Jei norėsi, prisidėsi, netylėsi, geram tikslui panaudosi savo rankas,
Ne tik kad naktį be šviesos užčiuoptum nebaigtas nuorūkas
Bet ir tam, kad jomis sukurtum kažką naujo.
Nemanyk, kad jeigu neduota tau būti genijum, tai tu nieko negali,
Priešingai – jėga ir grožis slypi paprastume, pačiame kūrybos procese
Bet čia jau tau pačiam spręst, kaip nori gyvenimą nugyventi:
Ar kasdien su girtais draugais iš senų juokelių žvengti
Ar kitaip, o kaip, čia jau tavo reikalas
Susikurt gerą sistemą, kuri tikrai veikia.
Čia ne didelė filosofija, kaip gali atrodyt iš pirmo žvilgsnio
Juk nesunku būti laimingam
Žmogus pats apsunkina savo gyvenimą, sudaro problemas,
Kurios jam stoja skersai kelio ir trukdo eit
Išsisukinėjam visi kaip tik galim, bet vis tiek…
Tiesa visada išaiškėja, net jei spėjam ją deramai paslėpt
Nekalbėsiu apie minusus, jų yra daug,
Gyvensiu šia akimirka ir tu taip gyvenk,
Kad neliktų abejonių, jog kažko nepadarei,
Nespėjai kažko apkabinti ir per anksti išėjai.
Keiskis dabar, kol laiko yra…

Nemanau, kad sunku nors truputį plačiau atmerkti akis.
Galbūt iki šiol tu nematei, kokia didelė pasaulio širdis
Niekas tavęs neatstums, jei pats to nenorėsi,
Niekas akių nedums, jei pats tiesą kalbėsi
Nerk į gyvenimą stačia galva
Tai geriau, nei stebėti jį iš šono
Visada tau kas nors suteiks pagalbą
Jeigu skęsi ir tau trūks oro…

2004m. Sausio 14d. 16:16

/ Mano kelias  2004 m. balandžio 9 d.   / Tokia dabartis  2004 m. kovo 24 d.   / Kodėl?  2004 m. kovo 24 d.