Iš gilaus tolio
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2003m. Lapkričio 28d. 22:33
|
|
Begėdis dangus išpylė savo pyktį į gatves, į mano sielą...
Pravirko lietus, nes įgrisę buvo gyventi...
Išsipurvino gatvės veidas ..bandžiau nušluostyti žemei akis,
Bet išsitepiau pati rankas...
...man neleido,
Uždraudė jas nusiplauti... amžiams likau su širdį veriančiu skausmu...
O lietus taškėsi į veidą...
Nusijuokė, sugriaudė pilka padangė, kad naivi buvau,
Kad bandžiau padėti, o pati nukentėjau...
Išgirdau kaip vėjo seserys (audros) artėja
Draskė medžių lapus...pagriebė plaukus ir įsipynė į juos..
..nepaleido...
Bet žemė (kaip ir aš jai) suskubo į pagalbą...
“Šaa...nebevaitok daugiau...”
Šalta dirva paglostė mano kūną ir paėmė į savo delną..
Kaip gera...vėl ramu...
Nematyti...
...nejausti gyvenimo skonio,
Neprisiminti kaip atrodo dangus ir nebegrįžti į košmarišką pasalį,
Nakties keistus garsus...
Nebeateiti tyliai ant pirštų galiukų pas tave...
...nors ir taip beprotiškai buvai svarbus...
Likau dabar stebėti tik iš gilaus tolio...
Vėl prapliupo lyti....
2003m. Lapkričio 28d. 22:33
|
2004 m. liepos 15 d.
2004 m. birželio 24 d.
2004 m. gegužės 25 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.