Žmonių su lazdom epocha.
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2011m. Liepos 30d. 18:32
|
|
Dėmesio!
visi yra luošiai ir klipatos.
Niekas nebevaikšto pats!
visiems reikia lazdos,
Masės lazdų,
Kad galėtų atsiremti, klibinkščiuoti per gyvenimą.
Savo ruožtu lazdos...
Lazdos irgi remiasi viena į kitą, viena kitą vedą, klibina.
XIX a. vienas žmogus teigė, kad Dievas mirė.
Na, aš dabar teigiu, kad Žmogus nebegyvena!
Gyvena klipata.
Klipata, susikūprinęs ir bijantis išsitiesti.
Bijo, nes tiesi nugara tampa tabu, ji yra už nežmogaus įstatymo ribų.
Tiesi nugara reikštų išsiskirti, palikti kuprių klaną,
Reiškia nebaimę, o kupriai ir klipatos bijo,
Tai kaip jie gali nebijoti išsitiesti, jei bijo? Bijo.
žmogus, kuris nebegyvena (NEžmogus, kuris gyvena)
Net sapnuose pasiremia lazda.
Jo sapnai susikūprinę.
Jo negyvenimas, susikūprinęs ir bijantis išsitiesti,
Nežino kaip sapnuoti be lazdos.
Jo sapnai nusispjovė ir kūprinasi,
O ką?
Ir šlubuoja, nes nėra dėl ko ir iš ko atvaizduoti tiesią nugarą,
Naktiniame susikūprinusiame seanse.
Klipata bijo,
Tai ir perka kas nakt bilietą,
Į Kuprotą Filmą, su lazdele, su ramentais.
O kaip gera klipatai ryte.
Ačiū DIEVUI, kad nereikia atsistosi, išsirąžyti.
O kaip gera, kai pasimatuoji kuprą,
O ji MILIMETRU didesnė!
Ir kai visi nebegyvenantys žmonės išklibinkščiuoja rytais į gatvę,
visi su pavydu stebi padidėjusias kupras.
Ir dar daugiau kūprinasi, dar daugiau lenkiasi.
Kad tik neiškelti galvos aukščiau kuprų.
Kiekviena kupriaus diena lazdų gamykloje,
Jį priartina prie išsvajotosios vaikštynės.
Nebe trys, o 4 kojos.
Nebe kupra, o Tiltelis.
Kiekviena tokia diena,
Nutolina nuo tiesios nugaros.
Tiesą pasakius, šiuo metu,
Jau pradeda dygti antrosios kupros,
homosapieniškos kupros.
protėviškos.
Bet klipatos, pranašesnės už protėvius.
Protėviai kvailiai, jie neturėjo lazdų.
Neturėjo, kas padeda žengti tą sunkų žingsnį,
Tame negyvenime, kurio jie negyvena,
Tuose kuprose, kurių jie nekūprina,
Tuose tiesiose nugarose, kurių jie nebebijo,
Nes nebe prisimena,
Juk praeitų gyvenimų neina atsiminti.
Kvailiai, naivuoliai, primatai,
Jie bandė, stengėsi, evoliucionavo,
Kad tik ištiestų nugarą.
Kvailiai, jie nesuprato, kad reikia bijoti.
Bet dabar kupriai, klipatos, nežmonės,
Nebebijo, nebe atsimena tiesių nugarų,
visi netrukus padės ir lazdas,
visi net peršoks išsvajotąją vaikštynę.
visi atsisės į vežimėlius.
2011m. Liepos 30d. 18:32
|
2010 m. birželio 6 d.
2007 m. lapkričio 10 d.
2007 m. lapkričio 10 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.