Forsų rojus (Naivumui nėra ribų!)

---

Tipas: Eilėraštis Publikavimo data: 2004m. Liepos 12d. 15:33

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Aš sėdžiu skvėre be alaus ir be šampano,
Bet viduje kaip lomkės, negaliu gyvent be balių...
Aš noriu milu milu su bernu bilenkokiu,
Pajust ką reiškia meilė ir geidulys beprotis!

Matau prie tiuninguoto golfo stovi daciorta ežių,
Bet nera šansų... nepakabinsiu tų bernų...
Jie turi savo stailą gryną
Ir klauso rusiško muzono, kalančio į klyną!

Štai vienas geidulingai nusispjauna ant eksfalto...
O kitas išmetęs šustrą remą iš puslės geria alų,
O trečias griebia blondinei už užpakaliuko,
Ketvirtas pasiemęs nuo žemės nuorūką, žavingai užsirūko...

Aš sedžiu ir galvoju is kur tokių kietų bernų?
O jie tik nusišypso,matau eilinį kartą-šypsena jau be dantų...
Man šviečia iš toli ir NIKE ir ADIDAS...
Iš Golfo visu garsu skamba Ruky Verch...

Pakeliu šiek tiek sijoną...Pamoju jiems ranka: „A gyrdž? Ateikit čia!“
Jie pasigriebę puslę, prisėda prie manęs šalia...
Aš nusišypsau, paklausiu visų jų, kuo vardu,
Vienas pagluostęs savo skustą galvą, kviečia važiuot link jo namų...

„Ten lova kaip tik mums“,- pasako žavingas forsas.
Mane pasiūlymas taip sužavi,kad net pritruksta oro!
Įsėdame i golfą, važiuojam miško link...
Kažkas iš chebros sake:“Mums tokią dielą reik atlikt!“

Aš vis dar patiketi negaliu- sekmė neišpasakyta!
Bachurai patys ant manęs su meile lipa!
Gerai, kad turguj trumpam sijonui babkių negailėjau...
O tai visos vilionės, flurtas būtu nuėję vejais....

(Čia jokiu budu nekuriau apie save, tiesiog rašiau pirmu asmeniu, nes taip lengviau pavaizduot kraupoką realybę)

2004m. Liepos 12d. 15:33