Tipas: Daina
Publikavimo data: 2006m. Sausio 12d. 08:03
|
|
Tu nenorėjai, kad jie tave pradėtų
Laimingas aukso pievose lakstei
Dausose, ten ,kur gyvena sielos
Kol sužinojai, kad teks į šį pasaulį grįžti
Ir savo misiją tęsti tenai
Bet niekas ten tavęs nelaukė
Niekas neapsidžiaugė, kad gims žmogus
Jie sake viens kitam, kad myli
Bet apie tave jiems pagalvot buvo baisu
Ir niekas negirdėjo
Kaip mažytė tavo siela šaukė
Kai šaltos replės draskė tavo kūną
Dar tokį mažą, bet žmogaus
Ir niekam nerūpėjo
Kokias baisias kančias iškęsti
Priverstas buvai
Tu paprasčiausiai jiems trukdei...
Ji sutepė tavo krauju sau sielą
Ji verkė, bet neilgai (tikrai ?)
Nes vėl pasaulis šaukė
Nes tas, kuris už durų laukė
Buvo jai šimtąkart svarbiau
O netoliese sėdėjo jaunutė moteris
Ji verkė sau grąžydama rankas
Nes kūdikis, kurio ji taip laukė
Mirė įsčiose ir kito nebeturės ji niekada
Ir kokią teisę
Turim spręsti kam mirti, o kam gimti
Lyg gyvybė būtų nieko neverta
Kodėl nepagalvojam
Kad tas, kurį mes žudom
Kenčia baisiai
Jis ne kraujo krešulys
Jis žmogus kaip tu ir aš!
Kai tu vėl palikai pasaulį
Ir lyg mažutė žvaigždė dangun pakilai
Tavo mažytį kūną įmetė į ugnį...
Tau niekas neatneš gėlių ant kapo
Bet ji kartais prisimins tave
Ir bijos prisipažinti,
Kad mirčiai pasmerkė tave...
Ir niekas negirdėjo
Kaip mažytė tavo siela šaukė
Kai šaltos replės draskė tavo kūną
Dar tokį mažą, bet žmogaus
Ir niekam nerūpėjo
Kokias baisias kančias iškęsti
Priverstas buvai
Tu paprasčiausiai jiems trukdei...
2006m. Sausio 12d. 08:03
|
2006 m. kovo 4 d.
2006 m. vasario 23 d.
2006 m. vasario 23 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.