Sunaikintas...
Tipas: Daina
Publikavimo data: 2004m. Sausio 9d. 15:13
|
|
Jis manė, kad yra toks pat kaip ir visi, savim tikėjo, kvėpavo, juokėsi, mylėjo,
bet pasirodė jis per mažai norėjo, todėl už jį viską padarė kiti...
Jis galvojo, kad jie yra draugai, kad tokie bus kone amžinai,
deja, tie solidarumo priešai lengvai paliko ji vieną ir dar su randais...
Dabar jis neturi minčių, negali galvoti net apie mirtį,
Negali suprast, kodėl jo pasaulis turėjo iširti
Dėl kažkokių nelemtų negalvojančių kvailių, kurie visa tai seniai pamiršo
Ir patys dingo...
Sugriautas pasaulis, suplėšytos mintys, nužudytos idėjos,
Nieks nepadės, juk visi išėjo
O jis liko vienas tarp dviejų erdvių:
gyvenimo kalno ir mirties šulinių...
Jis nieko nemato, nes neskiria spalvų, suluošintos akys jau nebeatgims,
Jei galėtų kalbėti, tai nieko neišgirstum, nes jį užgožtų tavo širdies ritmas
Jeigu vis dar manai, kad jis dar gyvens, ir vėl kvėpuos, juoksis ir mylės,
Tai klysti, jis bus kaip zombis, jis tik tylės, ir niekas jau čia nebepadės
Sugriautas pasaulis, suplėšytos mintys, nužudytos idėjos,
Nieks nepadės, juk visi išėjo
O jis liko vienas tarp dviejų erdvių:
gyvenimo kalno ir mirties šulinių...
2004m. Sausio 9d. 15:13
|
2004 m. balandžio 9 d.
2004 m. kovo 24 d.
2004 m. kovo 24 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.