Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2005m. Vasario 9d. 15:55
|
|
Čia švelniai lingavo maža karuselė
ir vaikiškas žvilgsnis ieškojo mamos...
Čia garsiai praūžęs jausmų uraganas,
Pasiėmė daug, o paliko vos vos...
Dabar šie namai nori meilę suprasti,
kurią gal pamatė vos keletą kart.
Ir jeigu tai būtų tik laikinas džiaugsmas,
nebūčiau aš rašius eilių iš dangaus...
Dėkoju likimui už šitokią galią -
išreikšti mintis balto lapo fone.
Dabar šilto vakaro grožį ir tamsą
galiu atpažinti raidžių minioje...
Bandau per žodžius savo kelią atrasti,
kol dar nepaliepta eiti bet kur...
Nebylūs žaislai vis dar primena vaiką,
kurio akys vien matė tėvus ir namus...
Kai to nebeliko...
O visgi gal liko?
Gyvenimas mokė tikėti širdim.
Ar verktų krauju,
ar spindulius skleistų...
svarbiausia palikti pravertas duris...
Pro jas...
Pro vartus...
tyliai plaukia šie žodžiai...
ir plauks dar ilgai, kolei akys užmigs...
prigesusi siela tada mels atsiklaupus,
dangaus angelai gal išgirs ir priims.
2005m. Vasario 9d. 15:55
|
2005 m. kovo 15 d.
2005 m. kovo 8 d.
2005 m. vasario 28 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.