Tau, Andriau
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2009m. Lapkričio 15d. 11:47
|
|
Apvirto stogas ir dangus,
Neliko džiaugsmo per vargus.
Sustingo atminty staiga,
Beribė tavo šiluma.
Nereikia man sapnų reikšmių,
Jos sako viską tik blogu.
Likimas sukasi ratu,
O aš dar stoviu tuo pačiu ritmu.
Ir kaip atprast nuo pažadų,
Kuriuos mes kūrėme kartu?
Svajot ir šokt tavu ritmu,
Kurio aš jau nebejaučiu.
Sustot ir žvelgt savom akim,
Kurios išlieja vaizdą su mintim.
Suprast savu protu,
Nemąstant su tavim kartu.
Palikt ir bėgt nuo tų svajų,
Kurios padėjo mums tvirtėt kartu.
Stovėt ant savo kojų,
Nejaučiant paramos laiku būtuoju.
Ir kaip man jaust. Suprast.
Pamiršt tave, laiku jau artimuoju.
Ir kaip man rėkt sustingusiu balsu,
Kuris tik gali rėkt: myliu!
Ir kaip man klot pasaulį SAU po kojom,
Jei jį paklot tik TAU galiu.
Ir kaip man lipt į viršų,
Jei viršūnė nespalvota, nes ji jau be jausmų tavų.
Ir kaip man pasakyti ką jaučiu,
Jei tu nebelaikai manęs savu krauju.
2009m. Lapkričio 15d. 11:47
|
2009 m. lapkričio 15 d.
2009 m. lapkričio 15 d.
2009 m. lapkričio 15 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.