Tą šaltą žiemos naktį jis lėtai klampojo per sniegą miške, kuriame gyveno pastaruosius trejus metus. Aplinkui buvo tylu ir ramu. Per visą šiame miške praleistą laiką jis jau buvo įpratęs prie tokios tylos. Tačiau šianakt ji buvo kitokia... Šiąnakt ji nebuvo raminanti ir jauki, kaip visada - ji buvo bauginanti. Jis puikiai suprato, kad ši naktis - ypatinga, tik negalėjo suvokti kodėl. Buvo likę kiek daugiau nei du kilometrai iki jo trobelės, kai jis pirmą kartą suklupo. Jo veidas vis labiau šalo, o žemi žieminiai batai ne ką tegelbėjo braidžiojant po gilias pusnis... Jis norėjo sustoti pailsėti, bet nebuvo kur, o tokiomis sąlygomis stovėti vietoje ar, dar blogiau, sėstis ant sniego būtų beprotybė. Todėl jis ėjo toliau. Staiga, keliuose pajuto aštrų skausmą ir vėl suklupo... Sunkiai pakilęs porą minučių bandė atgauti kvapą ir tikėjosi, kad skausmas nors kiek atlėgs. Bet jis neatlėgo. Supratęs, kad skausmas nemažėja, jis ryžosi eiti toliau sukandęs dantis. Jis ėjo ir ėjo toliau, sukaupęs visas jėgas, kurios, deja, sparčiai seko. Kiekvienas žingsnis, kiekviena sekundė prilygo amžinybei... Tuomet jis suklupo trečią kartą. Skaudantys jo keliai įsmigo į didžiulę, gilią sniego pusnį, o akys aptemo. Krisdamas jis dar suspėjo paskutinįkart žvilgtelėti į žvaigždėtą ir giedrą nakties dangų. Ir visgi ši naktis tikrai buvo ypatinga. Ji buvo paskutinė...
Ačiū :). Žinau, pats galvojau, kad reikėtų šiek tiek išplėsti kūrinį, galbūt kreipti daugiau dėmėsio į to žmogaus vidinį pasaulį, ką jis mąsto tuo momentu, kaip suvokia gyvenimą ir pan. Tik tiek, kad šitas kūrinys šiaip buvo mano namų darbas, nes mokytoja liepė parašyti kokį nors rašinėlį ar kitokį kūrinį iš dvidešimties sakinių žiemos tema :).
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
Trumpas kūrinėlis. Gal įdomus, bet dėl galvos skausmo nesiskaito man. Paskaitysiu dar kartą kitądien.
Bet man keistai nuskambėjo "ne ką tegelbėjo". Kažkaip dar niekad nesusidūriau su tokiu žodžių junginiu.
Gera ta sakinio konstrukcija :P Aš pati ją dažnai naudoju. Nieko čia keisto, tik gal teko per mažai knygų tamstai skaityti? :)
Puikiai išlaikyta įtampa. Gal keliose vietose abejočiau dėl stiliaus ir norėjosi daugiau tokių gilių pamąstymų. Tema puiki, idėja yra, tad kodėl nepavertus kiek rimtesniu kūriniu? :)
Na, bet kaip yra taip. Apskritai man patinka tavo rašymo stilius ;)
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims.
Gilė Ara
Silentist, viskas su laiku. Mėgstu 10cc, dažnai jų klausau, bet stengiuosi nepadauginti su mažaverčiais komentarais. Kai turiu kažkokią vertingą mintį apie klausomą dainą, tada jau nepagailiu savo laiko ir rašteliu komentarą.
Rūta, taip, nemokamas Spotify turi fiksuotą maišymo režimą, neįmanoma klausytis dainų iš eilės. Todėl nemokamas Spotify yra iš esmės useless dalykas (bent jau man, kuris daug ko klauso albumais ir preferably be reklaminių intarpų)
malia, INXS - Disappear ketvirtą dieną iš eilės? Gera daina, bet negi taip nėra idėjų kažką kitokio pasiūlyti? Tikrai atsibosta ir nuvilia tokie siūlymai
2012 m. vasario 16 d. 23:23:09
štai kas būna su diedais, kurie valkiojas kažkur vakarais.
2012 m. vasario 11 d. 10:30:02
Ačiū :). Žinau, pats galvojau, kad reikėtų šiek tiek išplėsti kūrinį, galbūt kreipti daugiau dėmėsio į to žmogaus vidinį pasaulį, ką jis mąsto tuo momentu, kaip suvokia gyvenimą ir pan. Tik tiek, kad šitas kūrinys šiaip buvo mano namų darbas, nes mokytoja liepė parašyti kokį nors rašinėlį ar kitokį kūrinį iš dvidešimties sakinių žiemos tema :).
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2012 m. vasario 10 d. 23:53:46
Gera ta sakinio konstrukcija :P Aš pati ją dažnai naudoju. Nieko čia keisto, tik gal teko per mažai knygų tamstai skaityti? :)
Puikiai išlaikyta įtampa. Gal keliose vietose abejočiau dėl stiliaus ir norėjosi daugiau tokių gilių pamąstymų. Tema puiki, idėja yra, tad kodėl nepavertus kiek rimtesniu kūriniu? :)
Na, bet kaip yra taip. Apskritai man patinka tavo rašymo stilius ;)
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. vasario 9 d. 16:18:56
Trumpas kūrinėlis. Gal įdomus, bet dėl galvos skausmo nesiskaito man. Paskaitysiu dar kartą kitądien.
Bet man keistai nuskambėjo "ne ką tegelbėjo". Kažkaip dar niekad nesusidūriau su tokiu žodžių junginiu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas