Laisvės vergai
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2011m. Balandžio 8d. 14:21
|
|
Šiurpas nupurto vos ją pamatai,
Senas jos kvapas pražudo tikrai.
Vėją pasiuntusi skleist bučinių,
Migdo ji žmones savuoju dvoku.
Šunį ji laiko giliai po žeme,
Saulės nematęs jis kenčia nakčia.
Inkščia ir prašo pagalbos manos,
Ką man daryti vis klausiu mamos.
Ji nesupranta, kas graužia mane,
Sako išlaisvint turiu aš save -
Senė ne šunį pasiuntus myriop
Sapną išsiurbus ji eina kovon.
Ir tik kai ąžuolo lapai nukris,
Aš susirinksiu savąsias mintis.
Senę įveikus gebėsiu šypsotis,
Jau nemaža aš mokėsiu dorotis
Su vaizdiniais netikrais, išgalvotais,
Siųsiu aš juos tik takais išvagotais.
Laisvę pajutęs manasis šuva
Bėgs jis po lauką vėlai vakare.
Žvelgsiu į jį aš pro rūko skeveldras,
Ašaros bėgs, jos primins man kalendras.
Senę įveikus galėsiu rymoti,
Nes nemaža jau mokėsiu kovoti.
Žvelgsiu į dangų ir jojo aukštybę.
Kas sugalvojo vadint jo žydrynę
(Tai, ko mes trokštame) paukščio sparnais
Skristi į laisvę, ne likti vergais?
Ar gi ne paukščiai tikrieji vergai?
Skraido jie laksto po dangų tik tai.
Žemės nejutę vis nori pakilt
Štai jums ir laisvė vis siekti išlikt.
2011-04-07
2011m. Balandžio 8d. 14:21
|
2013 m. balandžio 28 d.
2012 m. lapkričio 22 d.
2012 m. spalio 10 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.