"Skyders" – maištininkai ne laiku ir ne vietoje?

---

Jau daugiau nei 10 metų gyvuojantis kolektyvas „Skyders“ dar balandžio 24 dieną pristatė savo antrąjį albumą „Kiek kainuoji tu?“ Tačiau internetas jau mirga nuo kritiškų atsiliepimų, tarsi Lietuvoje esantis su politika susijusio roko stygius tėra įrodymas, kad mūsų šalies gyventojams to visai nereikia. Grupės, užduodančios nepatogius klausimus, nustumiamos į paraštę, o iškilusios aukščiau – atakuojamos. Tad kas išties yra „Skyders“? Grupė, kurios vertėtų paklausyti ar maištininkai ne laiku ir ne vietoje?

Radijo laidoje „Muzikos spektras“ Tomas Šileika grupės darbą pristatė taip: „Šis albumas galbūt yra daugiau manifestas, siekiantis iškelti tam tikrus klausimus ir siekiantis pažadinti tam tikrą mąstymo kryptį – kodėl mes priversti galvoti apie tą diskursą, kurį mums primeta.“ Taigi, manifestas prieš tikrai problemų turinčią valdžią, turtinguosius, o svarbiausia visuomenę, kuri linkusi į viską žvelgti pro pirštus. „Skyders“ bando pažadinti visuomenę, apatišką didžiųjų kapitalistų savivaliavimui, o kartu ir kankinamą amžinųjų savo problemų, palikę studentiškas dainas praeityje, bet ne užmarštyje.

Tačiau imant į rankas dainų tekstus ir bandant atrasti tą tikrąjį išgrynintą moralą, kurio bent aš po tokių pareiškimų tikėjausi, tesurandu kiek manifestiškus šauksmus, apibūdinančius padėtį, bet ne ją komentuojančius. Nors gal to tikėtis per drąsu, mūsų muzikos scenoje tokio „politinio“ roko galima aptikti tik užuomazgų, o dar šią temą paliečianti hip hopo kultūra tarsi egzistuoja atskirai nuo lietuviškos muzikos scenos. Ir žmonės mieliau peiks tai, kas nauja, nei bandys suvoki, kodėl jie tai darė, kuo tai gali būti naudinga. Taip, albumas ne tobulas, idėjos kai kur gan padrikos ir neaiškios, bet pažanga tikrai ryški, o motyvacija ir noras kalbėti apie tai, kas skaudina, persmelkusi visą albumą.

Tuo tarpu dainų tekstai pasižymi ypač ryškiu „maironišku“ rimavimu, kuris taip jaučiamas nebent kokioje dainuojamoje poezijoje. Žinoma, tai iš dalies yra dainų sėkmės paslaptis, nes tai, kas rimuojasi, lengviau įsimena, o ir kai kurios sąsajos sukelia trumpą šypsnį, bet ne veltui dauguma atlikėjų bando iš to išbristi, o kai kurios sąsajos jau net per daug nuvalkiotos kaip „pasaulis – po saule“ ir išgirsdamas jas jau tūkstantinį kartą tegali išspausti nepasitenkinimo šypsnį.

Ir vis dėlto, kad ir kaip giliai žodžiais besistengtų prisikasti iki žmonių, tai yra muzikos grupė ir kalbant apie muzikinę albumo pusę, didelių pokyčių skambesio atžvilgiu negirdėti, kas turėtų liūdinti. Lyg tobulinę idėjinę pusę, grupės nariai būtų pamiršę, jog jie vis dar yra muzikos grupė ir muzikinio tobulėjimo, išskirtinumo daug kas laukė. Tik džiugina baladžių gausa ir kokybė, ko ankstesniai „Skyders“ kūrybai tikrai trūko.

Taigi, viena yra peikti tai, kas nauja, kita – įsiklausyti. Ir šiuo atžvilgiu verta palinkėti atsižvelgti į kritiką, susikoncentruoti ties stiprybėmis, mat grupės, turinčios ką pasakyti, o dar svarbiau – turinčios ką pasakyti mus gimtąja kalba, už underground‘o ribų tampa retenybe.

Rugilė Jatkauskaitė

Susijusi informacija

---