Ar gali, ar gali atsimint kuo aš vardu
Kol gyvenimu tavo plaukiu?
Tūkstantį vandenynų kirtęs skersai
Iš šaltas, šaltas ledo dvasias
Gyvenimu savo visu
Aš – aidas tavos praeities.

Laiką atkarpomis aidu aš grąžinu
Ir nušvinta veidai tolimi -
Tūkstantis žinomų man karžygių,
Ir dvasioms išnyrant juokiuosi aš -
Gyvenimu savo visu
Tu - šešėlis dar vienos dienos

O jei vėjyje girdi kalbant mane
Suprasti tu pasistenk,
Mes ir toliau vienas kitam
Nepažįstami visiškai.

Žinau, turiu pasilikti tame tylaus apgailestavimo šuliny.

Per dangų driekiasi sidabrinė gija
Ir dar toliau, nei regėti gali.
Amžių balsai tavo galvoj
Kankinasi su naktimi aklina.
Gyvenimo turte! (tavo ašaras nuplovė lietus)