Toli nuo žvaigždėm apšviesto laiko
Nerūpestingų vasaros naktų,
Jo ilgesio, jo džiaugsmo,
Slaptųjų galių paliepimu,
Kurios prieblandą pagimdė
Metai tapo seni ir pilki.

Nešini kruša plaukia debesys
Vakarinio dangaus skliautais,
Į pietus pulkai paukščių sprunka,
Be garso nuvytę lapai krinta,
Kuriuos vėjo gaivalas
Žaismingai išbarsto miške

Sulipęs su šešėliais rūkas kyla,
Kur skverbiasi iš drėgnos žemės,
Apgaubia šią dieną tyla
Ir virš horizonto, savo sparnais,
Krūvina rasa apšlakstytas, iki nakties brandintas,
Balduro sapnas paliečia žemę.