Vasaros Rožė, vytimo metas,
šešėliai ryškų kontūrą meta
kažkur giliai troškimai miega
amžiną laimę laižo mėnuo.


Sapne pilna mirties -
ledinė upės srovė...

atsiduoti jai...

Dulkių prieblandoj tuntais -
apleidai padėtį sunkią.
Pats laikas, mano mielas,
metais slėpus, gydyti sielą.

Ar turim pasitikti iš naujo,
kas prarasta ir sunaikinta.
Trys palinkėjimai draugui
prideda skausmą tris šimtą.
Bet jei atiduotume save,
kur suodžiai ir akmens skalda,
gali būt čia tas laikas, kada
karalystės šlovė nebe ta.

Sapne pilna mirties -
ledinė upės srovė...

Tavo balsas man gerklėj įsikūręs,
nėr priešnuodžio  nuo šios mikstūros. 
Įnikusiam į ją tai įprasta mirtis.
Juk mes tų metų esam prakeikti.
Eksperimentėlis geležinio narvo 
Sena tradicija amžiuje moderno.
Stiprus tas, kas nebijo būt silpnu
tu esi aš, aš esu tu

Jei viskas pasibaigs
Ar verta grįžti į namus?