Po metų pertraukos grįžtu prie šio vokiško progresyvo giganto su visai nauju požiūriu į jo reikšmingumą to meto elektroninei muzikai, kraut rokui, space, new age ir visam progresyviam rokui. Manau, Eloy pasekėjų atsirado Rytų bloko šalyse, kad ir pvz. lenkų SBB.
Dabar girdžiu kaip sintezatoriai su bosinė gitara, kuri atlieka bass continuum funkciją, sukuria mitologinę atmosferą, kur vokalistas draminio skaitovo balsu dėsto graikų kosmogoniją.
Rašau prie albumo recenzijos, nes klausydamas Ocean lygiagrečiai skaitau ją ir sulyginu su Einaro.pastebėjimais.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Recenzija čia niekuo dėta, ji parašyta profesionaliai. Tik tai greičiau balsas tyruose - kiek mėgstančių Eloy? Vienas Sailentistas. O čia išgirto albumo Ocean iš viso niekas nelaikino nei vertino.Be abejo, Ocean grupės didžioji sėkmė, kurios jai neteko pakartoti.
Kūrinių analizėje įsivelta į dialogą su savimi (Poseidon‘s Creation), daryta abejotinų išvadų ("nes Eloy muzikoje visada išlieka kažkokia laukiama viltis, kažkoks pozityvas, kažkokia paslaptis"). Visą kitą įdomu, nesausa, reljefiška. tačiau neintriguojanti tiek, kad patrauktų paklausyti albumo. Ši recenzija nusileidžia A Forest of Stars albumo The Corpse of Rebirth recenzijai, kuri, mano manymu, kol kas yra pavyzdinė.
Taip, pritarčiau su šia nuomone. Man be The Corpse of Rebirth dar labai pavyko Van der Graaf'ų One More heaven Gained apžvalga. Kaip sakiau, didžiausias banginis buvo šitoje recenzijoje tas, kad aš nusprendžiau pernelyg paskubėti ir perdėtai paeksperimentuoti su savo nuomone.
Recenzija čia niekuo dėta, ji parašyta profesionaliai. Tik tai greičiau balsas tyruose - kiek mėgstančių Eloy? Vienas Sailentistas. O čia išgirto albumo Ocean iš viso niekas nelaikino nei vertino.Be abejo, Ocean grupės didžioji sėkmė, kurios jai neteko pakartoti.
Kūrinių analizėje įsivelta į dialogą su savimi (Poseidon‘s Creation), daryta abejotinų išvadų ("nes Eloy muzikoje visada išlieka kažkokia laukiama viltis, kažkoks pozityvas, kažkokia paslaptis"). Visą kitą įdomu, nesausa, reljefiška. tačiau neintriguojanti tiek, kad patrauktų paklausyti albumo. Ši recenzija nusileidžia A Forest of Stars albumo The Corpse of Rebirth recenzijai, kuri, mano manymu, kol kas yra pavyzdinė.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Recenzija rašyta po kurio laiko pertraukos, nes tokiems dalykams nelabai turėdavau laiko. Šiek tiek aš mėgstu į dainas žiūrėti analitiškai, nagrinėti smulkmenas, todėl galbūt mano recenzijos virsta nedėkingai ilga teksto siena, kuri iš esmės nieko daug nepasako be to, jog tai yra muzikologinė albumo analizė. Bet būtent tokią recenziją įsivaizduoju aš, toks mano stilius. Aišku, aš šią recenziją parašiau labai greitai (~1 valanda), todėl galbūt galėjau ir geriau įsigilinti, geriau sudėlioti tekstą, bet čia dar vienas mano eksperimentas. Lauksiu kažkieno įvertinimo, nes recenzijas rašau ne tam, kad kažkas ją perskaitytų ir numotų ranka ir įsijungtų kitą.
Jau negana DELFI irgi nesiūlo aukščiausios kokybės, bet paywall'as mane provokuoja pereiti prie kitų alternatyvų. LRT, pavyzdžiui - mažiau naujienų, bet kokybiškesnis ir nemokamas turinys. Music'as tuo tarpu konkurentų vis dar, manau, neturi...
Tuo tarpu labiau klestintys tinklalapiai paywall'ą išnaudoja su pasimėgavimu. Aš mėgstu DELFI paskaityti, tai jie neprenumeruojančius skaitytojus terorizuoja vis labiau ir labiau. Jei prieš metus ar du po paywall'ų buvo pakišta 20-30 % straipsnių, dabar..
Silentist gerą frazę irgi pasakė. Šiek tiek siejasi su tuo, kad aš (ir ne tik aš, man rods ir tu, Rūta) tais pačiais 2014 metais siūlėmė įvesti mokamą narystę. Gal tai būtų buvęs pernelyg laiką aplenkęs sprendimas, bet dabar jis būtų taip madingas...
Turėtume ir žmogiškųjų resursų, pildančių duombazę, ir daugiau lankytojų generuotų didesnes pajamas iš reklamos, o ir apmokamą programuotoją galėtume daug dažniau išnaudoti geriems tikslams ir šitų nesąmoningų bugų tvarkymui.
Ne, vartotojai aišku negrįžo, nes priemonių buvo imtasi kokiais 6-7 metais per vėlai. Reikėjo kažkokios restruktūrizacijos imtis iškart, 2014 m. birželį (kai buvo panaikintos perklausos). Tada, praėjus lygiai 10 metų, mes turėtume daug geresnį tinklalapį.
svetainės su tiek problemų ir, kaip suprantu, 0 Eur sąskaitoj. Na, viena bėda dingo – niekas nebeklausia, ar iš sčia galima parsisiųst dainų. Kita vertus – perklausos grįžo (ir nemokamos), o vartotojai, deja, ne,,,
2015 m. rugsėjo 6 d. 19:37:51
Po metų pertraukos grįžtu prie šio vokiško progresyvo giganto su visai nauju požiūriu į jo reikšmingumą to meto elektroninei muzikai, kraut rokui, space, new age ir visam progresyviam rokui. Manau, Eloy pasekėjų atsirado Rytų bloko šalyse, kad ir pvz. lenkų SBB.
Dabar girdžiu kaip sintezatoriai su bosinė gitara, kuri atlieka bass continuum funkciją, sukuria mitologinę atmosferą, kur vokalistas draminio skaitovo balsu dėsto graikų kosmogoniją.
Rašau prie albumo recenzijos, nes klausydamas Ocean lygiagrečiai skaitau ją ir sulyginu su Einaro.pastebėjimais.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2014 m. balandžio 10 d. 14:02:29
Taip, pritarčiau su šia nuomone. Man be The Corpse of Rebirth dar labai pavyko Van der Graaf'ų One More heaven Gained apžvalga. Kaip sakiau, didžiausias banginis buvo šitoje recenzijoje tas, kad aš nusprendžiau pernelyg paskubėti ir perdėtai paeksperimentuoti su savo nuomone.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2014 m. balandžio 9 d. 23:05:32
Recenzija čia niekuo dėta, ji parašyta profesionaliai. Tik tai greičiau balsas tyruose - kiek mėgstančių Eloy? Vienas Sailentistas. O čia išgirto albumo Ocean iš viso niekas nelaikino nei vertino.Be abejo, Ocean grupės didžioji sėkmė, kurios jai neteko pakartoti.
Kūrinių analizėje įsivelta į dialogą su savimi (Poseidon‘s Creation), daryta abejotinų išvadų ("nes Eloy muzikoje visada išlieka kažkokia laukiama viltis, kažkoks pozityvas, kažkokia paslaptis"). Visą kitą įdomu, nesausa, reljefiška. tačiau neintriguojanti tiek, kad patrauktų paklausyti albumo. Ši recenzija nusileidžia A Forest of Stars albumo The Corpse of Rebirth recenzijai, kuri, mano manymu, kol kas yra pavyzdinė.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2014 m. balandžio 9 d. 18:03:03
Recenzija rašyta po kurio laiko pertraukos, nes tokiems dalykams nelabai turėdavau laiko. Šiek tiek aš mėgstu į dainas žiūrėti analitiškai, nagrinėti smulkmenas, todėl galbūt mano recenzijos virsta nedėkingai ilga teksto siena, kuri iš esmės nieko daug nepasako be to, jog tai yra muzikologinė albumo analizė. Bet būtent tokią recenziją įsivaizduoju aš, toks mano stilius. Aišku, aš šią recenziją parašiau labai greitai (~1 valanda), todėl galbūt galėjau ir geriau įsigilinti, geriau sudėlioti tekstą, bet čia dar vienas mano eksperimentas. Lauksiu kažkieno įvertinimo, nes recenzijas rašau ne tam, kad kažkas ją perskaitytų ir numotų ranka ir įsijungtų kitą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas