Prog albumai, kurių neklausiau

Diskusijos

0

Šis sąrašas mano klausytas ir perklausytas, išskyrus Goblin - Profondo Rosso, Spirit - Twelve Dreams..., The Flower Kings - Stardast We Are ir Robert Wyatt - Rock Bottom, kurių dar nesu girdėjęs.  Aplamai, tai labai solidūs albumai, bent jau man darę didelę įtaką. PFM ir BdMS čia pateikti albumai - klasika, Wishbone Ash - Argus - stipriausias jų darbas, arba populiariausias. Curved Air - Phantasmagoria uždaro klasikinę jų albumų trijulę. Uriah Heep darbai jau kaulų čiulpuose. Nektar, Amon Duul II ir Eloy - vokiško krautroko ir space roko pažybos, tiesa Nektar yra anglai, bet jie rezidavo Vokietijoje, tad kaip ir prie tų. Triumvirat - Spartacus irgi iš grupės auksinio trejeto. Man čia viskas patinka, gal tik Todd Rudgren ir Procol Harum ne itin.

Storia Di Un Minuto, Valentyne Suite, Shine On Brightly, The Soft Machine - Volume Two, A Tab In The Ocean, Ghosts, Remember The Future, A Wizard, a True Star, Rock Bottom, The Sky Moves Sideways, Banco Del Mutuo Soccorso, Stardust We Are, Please Don't Touch, A Salty Dog, Spartacus, Profondo Rosso – šitų ir aš nesu girdėjęs.

Iš Uriah Heep pasiūlytų keturių albumų irgi esu girdėjęs tik The Magician's Birthday, kitus tris žinau tik atskiromis dainomis. Vis siekiu kažkada prisėsti prie šios grupės diskografijos ir vis mano mintys nusisuka kitur. 

Nemažą dalį šių albumų esu girdėjęs labai labai seniai, kaip Egg, Phallus Dei, Phantasmagoria, Twelve Dreams of Dr. Sardonicus, Hamburger Concerto, Tago Mago, Yeti, Turn of the Cards, Space Ritual, Per Un Amico. Apie šiuos albumus prisimenu labai nedaug, todėl būtų gerai kažkada atgaivinti sąmonę. 

Aš dar pridėsiu, kad niekada metodiškai nuo pradžios iki pabaigos nesu perklausęs Genesis – Wind & Wuthering albumo, nors esu girdėjęs daugelį to albumo kompozicijų palaidai. Nesu girdėjęs Big Big Train – The Underfall Yard. Į BBT traukinį įstojau jau gerokai vėliau, nors tas albumas laikomas bene svarbiausiu grupės darbu. Nesu girdėjęs nei vieno iš pirmojo Peter Gabriel solo ketverto, vėlgi, žinau tik atskirom dainom. Nesu girdėjęs jokio Kansas albumo po Monolith (iki pat The Prelude Implicit), nors žmonės sako, kad Audio-Visions tikrai būtina žinoti, jei nori save laikyti progfanu. Niekada nesu nuo A iki Z perklausęs nemažos dalies Jethro Tull albumų, nors turbūt svarbiausi, kurių negirdėjęs, yra Too Old to Rock 'n' Roll: Too Young to Die! (net kai Alvydo avataras visur šmėžuoja) ir Songs From The Wood. Kad jau Alvydą įskaudinau, tai ir tamstą topo autorių: The Moody Blues jokio albumo negirdėjau nuo A iki Z. JOKIO :( Porcupine Tree daugumos albumų irgi nežinau, man rods net In Absentia žinau tik atskiromis dainomis. Žodžiu, nepaisant to, kad prog muzika mano mėgstamiausia, bet net ir čia yra labai daug kur tobulėti.