Nelabai mėgdavau klasiką, kadangi tėvai muzikantai, tai kažkaip atbaidė, kai buvau vaikas, nes pastoviai tekdavo girdėti, ir dar kadangi kai vaikas buvau nesupratau tokios muzikos. Po kelių muzikos stovyklų ir koncertų, man labai pradėjo patikti klasikinė muzika, žiauriai. Dabar intensyviai klausau klasikos, ir nebetraukia jokia kita muzika, tai kaip praeitas etapas, vedantis į klasiką. Kažkaip ta muzika, po klasikos, atrodo tikrai nebeprasminga. Dabar jau suprantu, kai tėvai aiškino, kad klasika yra daug vertingesnė muzika meniniu atžvilgiu negu visi kiti žanrai, jeigu pats tai supranti. Labai užsikabinau ant baroko. Daugiausiai klausau Bacho, jo liutnios siuitos yra bene gražiausi kūriniai kuriuos girdėjau, ypač patinka preliudai. Labai gražios čelės siuitos, dar prisideda tai, kad labai mėgstu čelės tembrą, ir tėtis čelistas.. Brandeburgo koncertai taip pat klausomi, labai patinka vargoniniai darbai, ypač Toccata ir Fūga. Žodžiu - iš bacho - viskas .
Toliau, labai patinka Čaikovskis, tai mano vaikystės muzika, kaip ir Prokofievas, kas dar atsimena Pėtę ir VIilką bei Spragtuką. Labai domina Bethovenas, domėsiuosi plačiau, vienas mylimiausių kūrinių, tai Allegrio psalmė - Miserere Mei, Deus. Dieviška, žiauriai gražu. Labai mėgstu Dvoršako darbus, Slavų Šokis, Devinta simfonija. Iš naujesnių- Erikas Satie. Taip pat Grygas, irgi vaikystės muzika. Mocartas nelabai traukė, bet parsisiunčiau jo koncertus fortepijonui, tai labai patiko, ir tas pats Rekviem... Labai mėgstu kūrinius gitarai, kadangi pats groju, pvz Recuerdos de la Alhambra, Asturias. Labai faini Rachmaninovo koncertai fortepijonui. O iš atlikėjų tai mėgstamiausias bus turūbt Rostrapovičius.

Is esmes tai klasika labai mėgstu...

1. V.A.Mocartas - "Dies Irae" / "Lacrimosa" ,zodziu, visas "Requim" ( man tai kažkas nuostabaus jo kūryba )
2. J.S.Bachas - "Tokata ir Fuga d-moll"
3. F.Subertas - "Nebaigtoji Simfonija"
4. L.van Betchovenas - "Mėnesienos Sonata"

Bet pats paciausias vis dar yra ir tikriausiai ir bus V.A.Mocarto "Lacrimosa"...

Oo, paklausau ir klasikinės, ir kamerinės naujas atradimas - Lenkijos styginių kvartetas Royal String Quartet.

Labai patikdavo Bethoveno džiaugsmo simponija,(europos himnas )dainuoti.O klausytis tai Čaikovskio.

klasikos neklausau, bet teko groti, arba per muzikos istorijos pamokas teko klausyti, ir tikrai yra kūrinių, kurie visada būs gyvi ir šiuolaikiški, man asmeniškai lasbiausiai patinka Bachas ir ypač jo menesienos sonata

Pilnai sutinku, ir ketinu ateityje atrasti daug daugiau tiek moderniu, tiek senuju klasiku
Pries tai beje, pamirsau pamineti tokius avangardines/elektronines muzikos pionierius kaip Iannis Xenakis bei Pierre Henry

Pilnai sutinku, ir ketinu ateityje atrasti daug daugiau tiek moderniu, tiek senuju klasiku
Pries tai beje, pamirsau pamineti tokius avangardines/elektronines muzikos pionierius kaip Iannis Xenakis bei Pierre Henry

Taip pat derėtų neužsiciklinti ant tokių megagrandų kaip Stockhausen, Cage, Ligeti ar Reich, nes ir be jų yra aibė puikių klasikinės muzikos atlikėjų, kuriems galima užklijuoti contemporary classic, avant garde ar kitokią etiketę, tik jie rodos nepelnytai pamiršti.

wow. issipleciau. sorry

Kadangi mano visos muzikines pasauleziuros iseitinis taskas buvo Pink Floyd, Depeche Mode, bei Jean Michel Jarre, tai jau gerus 10 metu atbuline eiga plesdamas savo akirati, kol kas dasikasiau tik iki XX a pradzios

Taigi is XX a. klasikos (i kuria ieina tokios pakraipo kaip serialism ir minimalism) - Karlheinz Stockhausen, John Cage, Phillip Glass, bei zinoma, Steve Reich. Kol kas nesu isigilines, bet privalau pamineti Gyorgy Ligetti kurini 'Requem (for soprano, mecosoprano..<...>) (girdetas 2001: Space Odyssey soundtracke), tai labiausiai siurpa varantis klasikines formos (choras + orchestras) kurinys koki esu kada nors gyvenime girdejes.

Kas del sventosios trijules (MocartasBachasBethovenas), zinoma nepulsiu neigti ju kurybos vertes (be ju siuolaikine muzika butu absoliuciai kitokia nei yra dabar), bet nuosirdziai manau, kad ju kurta muzikine forma SIUOLAIKINIAME KONTEKSTE yra moraliskai pasenusi, perdetai pompastiska (atitinka to laikmecio dvasia), ir perkrauta nereikalingomis detalemis, nesuteikenciomis papildomo emocinio turinio. Velgi nesakau kad tai bloga muzika, ar kad as pats "sukurciau geriau uz Mocarta", bet siuolaikine muzika yra nuejusi toki ilga kelia, igijusi tokia formos ir turinio ivairove, kad net nebeimanoma lyginti to kas yra siandien su tuo, kas buvo 300 metu atgal.

Na o kas liecia pati Klasikos apibrezima...
Klasikine muzika (tiksliau, tai apie ka mes cia kalbame yra Vakaru Klasikine Muzika, reiketu nepamirsti kad pvz Indija, Kinija turi visai kitas klasikines muzikos tradicijas), tai akademiniais kanonais paremta muzikos forma, ir jei as, turedamas kompozitoriaus issilavinima, siandien imsiu ir parasysiu, tarkim, operete, tai jau automatiskai vadinsis klasikine muzika.

Tuo tarpu Klasika - kazkoks kurinys, ar kompozitoriaus/atlikejo kurybos visuma, turejusi didele itaka tolesnei to stiliaus muzikos raidai, i tai ieina ir roko klasika, jazzo klasika ir pan. (Klasikos terminas vartotinas ir kitose srityse pvz Tapyboj, Architekturoj, Dizaine).

Ne vienas is situ dvieju terminu nieko nesako apie kurybos Amziu.
Taigi ka noreciau pasakyti - Neuzsiciklinkit Ant Senosios Barokines, Klasicistines, Ar Romantines Vakaru Klasikos, Nes Tai Toli Grazu Ne Viskas!

Rod Stewwart-Sailing

Iš klasikos geriausias gabalas - Carl Orff - Carmina Burana

tuomet grojau fleita `]

kokiu instrumentu groji?

seniau žavėjo vien klasikinė instrumentinė muzika, pagrinde tai, ką teko groti - Bachas, Mocartas, Hendelis, Haidnas. aišku, žavėjo ir vis dar žavi ir kiti garsieji kompozitoriai: Štrausas, Telemanas, Ravelis, Bethovenas ir kiti. bet pastaruoju metu ypač pradėjo žavėt klasikiniai vokalinia žanrai, jei taip dera sakyti, kaip opera, operetė ar miuziklas, kurių anksčiau, turiu pasakyti, labai nemėgau. tačiau dabar tai tiesiog įkvėpmo šaltinis ir atgaiva.
ypač pastaruoju metu dažnai klausausi klasikinės muzikos.

Man labai patinka pianistas Vladimis Horowitz. Anksčiau galvojau, kad man Mocarto kūryba nepatinka, bet jis taip jausmingai groja... Ir kitus kūrinius, Listo, Šūberto, Šopeno, Rachmaninovo, Bramso...

Na, o dėl konkrečių kūrinių, gal pasirodysiu banali, tačiau man nieko nėra gražiau už Bethoveno "Mėnesionos sonatą". Klausau ir klausau, ir net mp3 grotuve turiu.

jei nepatinka tai dar nereiskia kad slamstas

Ne nuo klasikinės, ne nuo klasikinės...

slamstu nevadinciau, nes nuo klasikines prasidejo visa likusi muzika, be jos neisivaizduoju muzikos

Šlamštas.nepatinka