Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2008m. Kovo 3d. 17:41
|
|
Išsiilgę šviesos rudeniniai lapai
Niūniuoja seną,liūdną raudą.
Stovėdamas kryžkelėj negirdi,nematai
Kaip nulinksta žiedai išsekę.
Tik paimi vėl savo kryžių
Ir eini į gyvenimo audrą.
Daugiau aš čia negrįšiu.
Čia,kur kas dieną lietūs verkia.
Aš-keleivis,
Einu per gyvenimą išvargęs.
Aš-likimo kareivis,
Laikau šautuvą širdy paslėpęs.
Mano prakaito ir liūdesio tvaikas
Pasklinda po vargo laukus.
Mano kryžius nėra žaislas,
O tik priminimas,koks gyvenimas sunkus.
Žengiu per aukščiausius kalnus sulinkęs.
Nepailsėjęs vis einu,einu...
Ir tik į gyvenimo Olimpą įkopęs
Galėsiu pamatyt kaip buvo čia gražu.
Bet dabar tempiu prakeiktą kryžių,
Kaip senas kuinas be atvangos.
Daugiau jau čia negrįšiu,
Nes tik pirmyn žengiu aš visados.
2008m. Kovo 3d. 17:41
|
2010 m. sausio 9 d.
2009 m. lapkričio 26 d.
2008 m. lapkričio 28 d.
|
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.