Man irgi kilo mintis kaltinti nuotaiką, kad galbūt ji čia nesugeba įsisavinti albumo, bet kaži ar čia tikroji priežastis. Dar ir skambesys pradėjo kliūti, ta prasme, kad per garsiai vietomis, tai vokalas, tai klavišiniai, o ypač tai Steve Morse manęs vos neapkursdino daugybę kartų (gal per garsiai klausau.. ). Konceptualiai albumas nepatiko, nors instrumentinės dalys kai kurios visai užvedančios, tad užtai tas nelemtas 8. Pavertus gaunasi infinite.
Kas čia pasidarė, kad DP nustojo vežti, nors nauja medžiaga tikrai neprastesnė už ?!, ar Rapture of the Deep. Klausau, o toks jausmas, kad čia House of Blue Light ar Abandon bonus tracks. Jono Lordo trukumas akivaizdus, klavišinių solo neturi tos isterijos, kokia liejosi iš Lordo hamondų. Gilanas nebeplėšo gerklės, rifų grupė beveik atsisakė, nors hard roką tebegroja. Vyrauja nuobodus ritmas su šiokiomis tokiomis gitaros atakomis. Atrodo pavargę. Matyt šiandien ne ta nuotaika. Gal vėliau girdėsiu visai kitaip.
Deep Purple in RockDeep Purple · 1970
Machine HeadDeep Purple · 1972
Living The DreamUriah Heep · 2018
Concerto For Group & OrchestraJon Lord · 2012
Into The WoodsHawkwind · 2017
ParanormalAlice Cooper · 2017
Tattooed On My BrainNazareth · 2018
The Symbol RemainsBlue Öyster Cult · 2020
The Salentino CutsUFO · 2017
If Life Was EasyRoger Glover · 2011
Coat Of ArmsWishbone Ash · 2020
TestamentumOmega · 2020
Return To ForeverScorpions · 2015

