85Niūrus, uždaras albumas, kuriuo grupė atsisveikino su paauglių stabų įvaizdžiu.
Penktasis grupės „Depeche Mode“ albumas įrašytas per keturis įtemptus mėnesius Londone ir Vakarų Berlyne. Martinas Gore'as atnešė lėtų, niūrių dainų, o leidykla nerimavo, kad nėra singlų. Pasirodęs 1986 m. kovą, albumas pakilo į ketvirtą JK topo vietą ir tapo iki tol geriausiai parduodamu grupės įrašu.
PopMatters
The Austin Chronicle
The Daily Vault
Giria
Vientisas, niūrus skambesys ir įrašuose panaudoti tikri garsai
Gore'o baladės „Sometimes“ ir „A Question Of Lust“
Melodingumas ir sąmojingi tekstai
Titulinė daina ir „Here Is The House“ priskiriamos prie stipriausių grupės dainų
Priekaištauja
Trūksta aiškių singlų, net stipriausios dainos radijui per tamsios
Nuomonė apie šį albumą vis krenta žemyn ir žemyn (kai apie kitus Depeche Mode albumus ji maždaug stabilizuota). Daugelis iš šiame albume esančių miniatūrų jam nesuteikia sklandumo jausmo ir pačios iš esmės kažkokios neužbaigtos. Arba čia toks pavėluotas Depeche Mode bandymas būti njuveiviškiems , su kuo gerokai sudegė, arba čia kažkokia kita alternatyvi mintis, kurios man net identifikuoti nepavyksta, ką jau kalbėti apie supratimą. Sėkmingesnės šiame albume, be abejo, kiek pilniau išpildytos dainos: jau minėtoji ankstesniame komentare Fly On The Windscreen, A Question of Time, Black Celebration , galbūt dar Here Is The House . Stripped man stačiai nuobodi (šiųmetiniame DM koncerte tai būtų daina, kuria būčiau definitely išmetęs velniop), A Question of Lust irgi liuliuoja, bet efekto, kuris liktų ilgiau nei trunka daina, visiškai nėra. Visos miniatūros sudegė, galbūt New Dress (na, ji ne visai miniatūra, bet kažko stokojimas irgi justi) išliko pusėtina. Kadangi savo vertinimo skalėje praktiškai nevartoju pirmų keturių balų, o šis toks vargiai pusėtinas, turiu duoti 7 iš 10 . Žinant mano dosnumą, tai tikrai nėra geras balas. P.S. tai turbūt antras pagal prastumą albumas. Jį pranoksta tik debiutas.
4Blackberry
Ir man buvo šiek tiek netikėta kai pamačiau, jog anksčiau intrigavusios Black Celebration ar Stripped dabar nebekelia tokių stiprių emocijų. Matyt skonis keičiasi
einaras13
Kaip netikėta, bet sutinku ir dėl geriausios dainos, ir dėl palyginimo diskografijos atžvilgiu
4Blackberry
Man šio albumo absoliutus favoritas yra Fly On The Windscreen-Final, o pats albumas lyginant su kitais man toks vienas silpnesnių.
arminas27
But not tonight O, Dieve, nors lyja Aš visiškai nesikremtu Lietus suteikia man jėgų Pradėti naują gyvenimą Žvaigždės danguje Akis pripildo ašarų Apšviečia mano kelią Šią naktį Nesijaučiau toks gyvas Metų metus Nors vieną naktį Tokią, kaip ši Pabėgsiu nuo to Nesibaigiančio šėlsmo Vėjas kedendamas plaukus Man padeda suprasti Kaip gera gyventi Šią naktį Nesijaučiau toks gyvas Metų metus Mėnulis Spindi danguje Ir primena man Kitas praėjusias naktis Bet jos ne tokios, kaip ši O, Dieve, juk lyja Nebegaliu sulaikyti džiaugsmo Kad peršlapau Kiaurai Pats sau vienas Visiškai vienas Kaip gera būti vienam Šią naktį Nesijaučiau toks gyvas Metų metus Mėnulis Spindi danguje Ir primena man Kitas praėjusias naktis Išvargusias, paraudusias akis Kaip smarkiai aš klydau tada Bet tik ne šią naktį
lietusryte
Na po Songs Of Faith And Devotion,šitas man antroj vietoj.A Question Of Time,Black Celebration, Stripped,But Not Tonight - geriausios albumo dainos.[Bent jau man]
Silentist
Man šis albumas nusileidžia tik Violator'iui.
SPECTER
Mane labiausiai zavi sio albumo emocinis gylis. Nusileidzia nebent Songs for Faith and Devotion ir Playing an Angel albumams. Nuostabus darbas.
eblink
Man nelabai patinka techno/pop, bet cia yra isimtis. Labai geras albumas. Gal net geriausias Depeche Mode. P.S. Nelabai panasu i rock.
cky2k
Jep. Šita labai puiki. Tačiau vistiek Black Celebration kolkas niekas aplenkt negali.
Silentist
Labiausiai patinka paskutine daina But Not Tonight, kuri yra is filmo Modern Girls
Prodiusavo
Depeche Mode, Daniel Miller, Gareth Jones
Įrašyta
🇬🇧Westside Studios (Londonas), Hansa (Vakarų Berlynas), 1985–1986