74Sunkus, niūrus ir vientisas albumas, kuriame grandžas susitinka su metalu.
Antrasis grupės „Alice in Chains“ albumas tapo komerciškai sėkmingiausiu jos darbu. Jerry Cantrello rifai ir Layne'o Staley'o balsas čia susilieja į vientisą, slegiantį įrašą apie skausmą, priklausomybę ir mirtį. Šiandien jį dažnai vadina svarbiausiu grupės albumu.
- Entertainment Weekly
- Metal Reviews
- Pitchfork
- Robert Christgau
- NME
Giria
Jerry Cantrello gitara – nuo įsimenančių rifų iki lėtų, klampių pasažų
Layne'o Staley'o balsas, kuris neša visą albumo niūrumą
Atvirumas ir nuosekli dainų seka, pasakojanti vieną istoriją
Metalo jėgos ir popso melodijų derinys
Priekaištauja
Per ilga „Junkhead“ ir nereikalingas „Iron Gland“ intarpas
Sunkesnis už „Soundgarden“, bet bjauresnis ir ne toks sumanus
- Prodiusavo
- Dave Jerden ir „Alice in Chains“ („Would?“ – Rick Parashar)
- Įrašyta
- 1992 m. balandį–liepą Burbanke, Sietle ir Los Andžele
- Leidykla
- Columbia Records
Tau gali patikti













