Ok, bendrai imant turbūt vertinčiau kažkur 7. Labai gera daina tik viena (Until We're No More), dar dvi-trys tokios pusėtinos (Malignia, The Future Is Dark). Tikėjaus daugiau, bet paskutiniu metu ne pirmas ir, matyt, ne paskutinis kažkiek nuviliantis albumas. Matysim, po vieno nesėkmingo išvadas daryti vienaip ar kitaip gerokai anksti.
Tai vat tuo ir stiprus tas albumas - kad jame vyrauja skirtingumas tarp dainų ir nekyla nuobodulys besiklausant. O šis albumas labai pasyvus. Tikiuosi, kai perklausysi, tu irgi tai suprasi :D
Pusė dainų. Alpha Noir buvo stipri ir galinga dalis, Omega White - daugiau baladinė (metalo rėmuose). Šito, pripažinsiu, perklausęs kol kas tik kelias dainas, tai dar neturiu susiformavęs nuomonės, dabar vat kaip tik prisėdau
Dėl Alpha Noir/Omega White sutinku, tačiau tas albumas kardinaliai skiriasi nuo šito. Tame albume dainos daug stipresnės ir sunkesnės palyginus su šitu. Galbūt jiems 2012 metai buvo lemtingi..?
Na, kad išsisėmė, tai tikrai per drąsu sakyti būtų. Alpha Noir/Omega White buvo tikras deimantas, mano nuomone, geriausias apskritai tų metų albumas. O silpnų albumų pasitaiko praktiškai visų grupių diskografijose.
Sakyčiau, vienas silpniausių jų albumų. Buvo tikėtasi daug daugiau iš jų. Pirma mintis šovusi į galvą - jau išsisėmė, bet dar per anksti kažkaip. Tiesiog kažko pritrūko iki to, kad albumas galėtų vadintis geru. Man jame trūksta ekspresijos, kaip Alvydas minėjo, labai jau "išlaižytas" albumas. Dainos panašios struktūros, melodijos kartojasi, todėl greitai darosi nuobodu. Kyla jausmas, kad kažkur jau girdėta. Nors yra ir kabliuojančių dainų, tik jos, deja, greitai pabosta ir nesinori klausytis vėl ir vėl.
Kažko nelabai užčiuopiu gotikos šio žanro vienu iš pionierių naujajame albume. Gotikos daugiausiai albumo viršelyje, muzikoje daugiau arabiško (a la marokietiško) kolorito, bent pirmose trijose dainose. Gražios melodingos dainos sudainuotos sodriu baritonu be jokių vampyriškų kraują stingdanbčių intonacijų. Tvarkingas, sušukuotas, net sulaižytas albumas. Panašiai kaip Paradise Lost po Gothica. Malignia paliko gerą įspūdį, bent įvairesnė dainos konstrukcija.Būgnininkas čia mažai turi darbo, ritmo vienodumas migdo dėmesį.
IrreligiousMoonspell · 1996
Night EternalMoonspell · 2008
SovranDraconian · 2015
AfterwordsThe Gathering · 2013
The Plague WithinParadise Lost · 2015
The Seventh Life PathSirenia · 2015
URSANovembre · 2016
Distant SatellitesAnathema · 2014
The Fall of HeartsKatatonia · 2016
DeliriumLacuna Coil · 2016
VervainLiv Kristine · 2014
CassiopeiaNightfall · 2013
Ways of the DeadFrailty · 2017
AftermathAmy Lee · 2014

