Graikų blacko lyderiai su savo nauju albumu pabarstė karčių nusivylimo pelenų. Gal nebus nė vienos albumo dainos, kad nebūtų persūdyta jei ne ritualiniu murmėjimu bei prakeiksmų skandavimu, tai tuo, lyg buzuki ( Lok'tar Ogar ), įkyrėjusiu dūzgimu. Tačiau negaliu sakyti, kad viskas blogai. Daina The Four Horseman - lėtai artėjanti grėsmė, nors ir tėra keturių taktų ciklas, tas penkias minutes vystoma dinamiškai, todėl skamba vis naujai. Man patiko Les Litanies de Satan (Fleurs du Mal) . Tai Šarlio Bodlero "pagarsėjęs" poezijos rinkinio "Piktybės gėlės" eilėraštis, papiktinęs katalikiškąjį pasaulį. Jis tapo Satanistų himnu ir ne kartą panaudotas metalistų dainoms. Rotting Christ suteikė jai ritualinės maldos spalvų ir iki galo neišsibarstė begaliniai kartodamiesi. Gan pigus pasirodė Devadevam - saviplagiatas,dvigubai sulėtintas Xibalba variantas. Apibendrindamas sakau, kad tai geriau nei Khronos 666 bet prasčiau už Aealo, jau nekalbant apie Theogonia ar Kata ton Demona Eaftou, kurie yra mano mėgstamiausi. 7.5 maksimaliai.
Κατά τον δαίμονα εαυτούRotting Christ · 2013
The HereticsRotting Christ · 2019
Where Shadows Forever ReignDark Funeral · 2016
The Synarchy of Molten BonesDeathspell Omega · 2016
The Poisonous PathBehexen · 2016
Dusk...and Her Embrace: The Original SinCradle of Filth · 2016
FrontschweinMarduk · 2015
Hengen tuletHorna · 2015
RaptureLord Belial · 2022
SovereignsEnthroned · 2014
Vigorous and Liberating DeathImpaled Nazarene · 2014
Thrice WovenWolves in the Throne Room · 2017
HegemonySamael · 2017
IX - Everyone, Everything, Everywhere, EndsShining · 2015

