Tai nėra naujas Septiflesh albumas. Šis leidinys yra patobulintas, išplėsto skambesio spektro, bet su nepažeista pirminio įrašo aura. Jis išleistas su nauju voko apipavidalinimu, atitinkančiu grupės pastarųjų albumų bendrają koncepciją. Taip pat papildytas keturiomis kompozicijomis iš EP albumo Temple of the Lost Race. Šiuo metu, įkėlus naująją versiją, nebeliko galimybės palyginti senojo ir naujo skambesio skirtumo - abu albumai skamba vienodai. Nemanau, kad kas nors pasiilgs duslaus, siauro stereo efekto įrašo. Mystic Places of Dawn debiutinis SepticFlesh albumas grynai death metal stiliuje ir simfoniškumo jame labai labai mažai, gal kiek jo daugiau instrumentinėje Mythos. Labai profesionali grupė, muzikantai puikūs, vokalistas Spiros Antoniou aplamai nepakartojamo groulo savininkas. Anksčiau nevertinau šio albumo, dabar, perklausęs per gerą garso aparatūrą, atradau jį iš naujo, ir mano vertinimas nemažiau dešimt balų.
Codex OmegaSepticflesh · 2017
Modern PrimitiveSepticflesh · 2022
LabyrinthFleshgod Apocalypse · 2013
AbrahadabraDimmu Borgir · 2010
Satanic Pop MetalSemargl · 2013
Cult Of LahmiaTheatres des Vampires · 2012
CitadelNe Obliviscaris · 2014
The Manticore and Other HorrorsCradle of Filth · 2012
NocturNChrist Agony · 2011
Symphonies of the NightLeaves' Eyes · 2013
Paradise (What About Us?)Within Temptation · 2013
Colours In The DarkTarja Turunen · 2013
CavalcadeCatamenia · 2010
Diabolical FiguresGraveworm · 2009
