Prireikė 10 metų, kad iš ausų iššoktų kamščiai. Anksčiau nemėgtas albumas, šiandien, kol vaikščiojau gamtoje apsnigtais keliukais, atsivėrė kuo lengviausiai ir suspindo kaip tas pirmas sniegas visu grožiu. O iki Relayer atvedė kitas Yes albumas - Fly from Here, kurį išmėsinėjau po gyslelę, lyginau su vėlesniu relyzu ir galiausiai pamėgau. Tai visai skirtingi Yes, tačiau tuos albumus vienijo tai, kad abu ilgai ignoravau. Jau anksčiau sakiau, kad prie Yes grįžtu nuolat, kas keli metai, ir vėl iš naujo atrandu. Art rokas, tai tokia muzika, kur atradimų klodai neišsemiami.
Kaip tik dabar tyrinėju Yes diskografiją, nes supratau, kad dar menkokai pažįstų jų vėlyvesniąją kūrybą. Tačiau iš klasikinių albumų, kurie jau nusukti dešimtis kartų, turbūt imčiau pirmiausia Relayer, bet Close to the Edge visai visai arti. Kad ir kaip vertinu Wakeman'ą, man, matyt, džiazinis Moraz'o stilius limpa labiau.
Va tai tau. Reikės dar kartą paklausyti. Ankstesnės perklausos susilaukdavo vidinio pasipriešinimo, visai kaip nuo Tormato. Dar prie mažiau mėgstamų dedu Dramą. O iš viso prasti Open Your Eyes ir Heaven and Earth. Gal tapau inertiškas Yes atžvilgiu, užsiciklinęs ant trijų klasikinių albumų. Mat Weikmanas man lyg koks grupės apaštalas, nepapeikiamas. Jo indėlis grupėje man sucementavo nuomonę, kad tik taip turi skambėti vargonai tokio stiliaus muzikoje. Ir jo pirmi keli solo albumai buvo gan aukšto lygio iki Rikas nenusipigino savęs tiražavimu bei gan menkavertiniais filmų garso takeliais.
Gana retai nutinka, kad aš turiu visiškai priešingą nuomonę Alvydui. Šitas albumas man yra kaip tik bandymas pataisyti truputį pasvilusį "Tales from Topographic Oceans", kurio muzikoje juntamas idėjų stygius. "Relayer" yra absoliutus atsišviežinimas po Wakeman'o išėjimo. Moraz'o grojimo stilius yra labai charakteringas ir čia jis ypač juntamas, labiausiai dainoje "Sound Chaser". Kompozicijos labai dinamiškos, nepastovios (dėl to daug kam ir nepatinka šis albumas, kai kurie klausytojai ypač jautrūs kiek chaotiškesniems dalykams), tačiau tie muzikiniai "vingiai", jie mane tiesiog veda į euforiją. Tokių ypatingų momentų, tokio įdomaus skambesio nebuvo nei "Fragile", nei "Close to the Edge", ką jau kalbėti apie "Tales from Topographic Oceans". Žinoma, aš pats šį albumą pamėgau ne iš pirmo karto, albumas reikalauja kantraus ir reiklaus klausytojo. Galų gale, po kelių klausymų albumas surado mane ir aš suradau albumą. Šiame albume, lygiai kaip ir "Close To the Edge", vargiai galiu įžvelgti silpną vietą. Nors ir struktūra identiška (3 dainos, viena ilga, dvi trumpesnės). Mane žavi baisiai džiazinis Sound Chaser skambesys, visas muzikos margumynas The Gates of Delirium, gal ų gale baisiai jautri ir labai "And You And I" primenanti (Sound Chaser analogija turb ū t b ū tų Siberian Khatru) To Be Over. Mano m ė gstamiausias Yes albumas, 10 balų.
Labai pretenzingas Yes albumas. Bandyta perspjauti Topografic Ocean, bet rezultatas nekažkas.Jei ne šviesi, pakylėjanti Soon iš baigiamosios The Gates of Delirium dalies ir jazz fusion epizodai Saund Chaser dainoje laikyčiau šį albumą nuobuodžiu, padriku ir kokofonišku. To Be Over - melancholiška daina - vienintelė oazė šioje dykumoje.
FragileYes · 1971
90125Yes · 1983
...And Then There Were Three...Genesis · 1978
Kingdom of MadnessMagnum · 1978
MonolithKansas · 1979
The Steve Howe AlbumSteve Howe · 1979
Schemer DreamerSteve Walsh · 1980
Some GirlsThe Rolling Stones · 1978
Expresso IIGong · 1978
XIIBarclay James Harvest · 1978
The WallPink Floyd · 1979
Please Don't TouchSteve Hackett · 1978
WatchManfred Mann's Earth Band · 1978
