Apie Agalloch
Grupės „Agalloch“ šaknys – 1995-aisiais metais, kuomet irti pradėjo kitas kolektyvas „Aeolachrymae“. Žlugus šiai grupei, iš pelenų pakilo trys feniksai – „Sussurrus Inanis“, „Nothing“ ir „Agalloch“… . Derindami juodąjį metalą su atmosferinėmis struktūromis, „gothic doom“ ir „neo-folk“ bei „post-rock“ elementais, Portlende susikūręs kolektyvas greitai subūrė fanatišką palaikančiųjų būrį. Pirmasis bandomasis jų įrašas „From Which of This Oak“ buvo sukurtas 1996-aisiais metais. 1998-aisiais jie įrašė dar vieną bandomąjį darbą ir pabandė jį parduoti leidybinėms firmoms. Pastangos galiausiai atsipirko ir grupė pasirašė sutartį su „The End Records“. Po metų vaikinų kompanija – vokalistas/gitaristas John‘as Haughm‘as, bosistas Jason‘as William‘as Walton‘as, gitaristas John‘as Anderson‘as ir klavišininkas Shane‘as Breyer‘is – išleido debiutinį savo albumą – eksperimentinį ir slegiantį „Pale Folklore“. 2001-aisiais pasirodė nepilnas diskas „Of Stone, Wind and Pillor“, o po jo, 2002-aisiais metais, parduotuvių lentynas pasiekė antras studijinis albumas „The Mantle“, pelnęs „Agalloch“ kritikų palankumą. Iki sekančio grupės albumo pasirodymo praėjo ketveri metai, tačiau laukti buvo verta – pasirodė tiek kritikų, tiek gerbėjų teigiamai įvertintas diskas „Ashes Against the Grain“.
Muzika
2010–2019
2000–2009
1990–1999
Bendruomenė
Visko daug čia. Viskas patinka, bet seniau labiau patikdavo. (Matyt, per mažai neapykantos prisintetinu :))
Kažkoks prėskas. Dainos folk stiliuje blankios, suprimityvizuotos. Įdomiausiai skamba blackiškos dainos, bet čia yra kita problema - arba mažo bitreito įrašas, arba greičiau įrašas su "peregruzka", nes garsas "murzinas", girdėti karkesys, lyg su snargliu gerklėje. Jau pagalvojau, jog baigiasi kolonėlės. Geriausia albumo daina --Ghosts of the Midwinter Fires, kas jau ir be manęs pastebėta.
Mano pirmoji isgirsta ju daina ir turbut pati megstamiause ^^
be_inis rašė:Agalloch, o konkrečiai The White EP. Tik šį mini albumą iš Linkomanų parsisiųnčiau. Pirmi paklausymai gan nevykę, bet tokia daina kaip Pantheist negali būti nepastebėta. Muzika, einanti nuo akustinių gitarų, lygtais girdisi kažkas panašaus į kankles [...], ir visa tai įeina ar pereina į ambient gaudesį. Viską išgirsti reikia DAUG garso. Bendrai paėmus, ką išgirdau per kelias dainas buvo šviežia, neklausyta ir puikiai atlikta muzika, tamsi, bet nedepresova. mane žavi šios grupės įvairumas, tarkim "Ashes against the grain" yra tikrai vienas geriausių Metal albumų istorijoj , tačiau nepaisant to, jie sugeba kurtiir visiškai kitokią muziką. Pats White Ep man nepaliko didelio įspūdžio , bet kai kurios dainos esant tam tikrai nuotaikai susiklauso 😃
Agalloch, o konkrečiai The White EP. Tik šį mini albumą iš Linkomanų parsisiųnčiau. Pirmi paklausymai gan nevykę, bet tokia daina kaip Pantheist negali būti nepastebėta. Muzika, einanti nuo akustinių gitarų, lygtais girdisi kažkas panašaus į kankles [...], ir visa tai įeina ar pereina į ambient gaudesį. Viską išgirsti reikia DAUG garso. Bendrai paėmus, ką išgirdau per kelias dainas buvo šviežia, neklausyta ir puikiai atlikta muzika, tamsi, bet nedepresova.
Temų apie Agalloch dar nėra — pradėk pirmą!
Agalloch recenzijų dar nėra — parašyk pirmą!
Agalloch dainų vertimų dar nėra — išversk pirmas!
























