Naujienos
Apie Bi-2
Grupė Bi-2 Rusijoje jau senokai yra tapusi kultine. Jos įkūrėjai Leva ir Šura itin gerai žinomi ne tik dėl savo muzikos, bet ir dėl visokių nemažo populiarumo susilaukusių projektų, bendradarbiavimo… su įvairiausiomis roko muzikos scenos žvaigždėmis. Vaikinai, be viso to, filmuojasi kine, vaidina spektakliuose, turi savo laidą radijuje ir čia dėti taško visiškai nežada. O juk visa ši šlovingoji grupės istorija prasidėjo 1988-1989 metais viename Baltarusijos mieste. Įvadu į grupės istoriją, matyt, reiktų laikyti Levos ir Šuros pažintį Minsko teatro studijoje dar 1985 metais, kai nuo absurdo dramos spektaklių vaikinai nusprendė pasukti muzikos keliu. Pradžioje buvo sugalvotas gana keistas pavadinimas „Ginklo broliai“, po kelių mėnesių pakeistas į „Tiesos krantas“ ir tik galiausiai, kai 1989 lapkričio 10 dieną įvyko pirmas didelis koncertas, grupę jau buvo nuspręsta pavadinti Bi-2. Vienas grupės lyderių Šura taip prisimena grupės gimimo pradžią: „Kai su Leva susipažinome teatro studijoje, nebuvome nusprendę, kad pasuksime į muziką. Tuo metu turėjome daug idėjų su teatru. O paskui... tiesiog užėjo didelė rokenrolo banga. Leva pradėjo rašyti tekstus, jis tada visiškai nedainavo, o aš grojau bosine gitara. Na, ir sukūrėm grupę. Pirmi metai visiškai neįsimintini, buvo visokių atsitiktinių muzikantų… “. Tiesą sakant, grupės populiarumo piko valanda išmušė tik 2000-aisiais, kai BI-2 buvo pakviesti sukurti dainą vėliau itin populiariu tapusiam filmui „Brat – 2“ („Brolis – 2“). Tačiau, netikslu būtų sakyti, kad iki tol grupė buvo niekam nežinoma ir nieko nenuveikė. 1989-1990 BI-2 namų sąlygomis įrašė pirmąjį savo debiutinį kasetinį albumą, pavadinimu „Izmeniki rodini“ („Tėvynės išdavikai“), to paties pavadinimo daina tuo metu buvo tapusi BI-2 vizitine kortele. Beje, vėliau nemažai šio albumo dainų perrašytos iš naujo ir pateko į kitus grupės albumus. Po to grupės istorijoje sekė keletas painiavos, bandymo apsispręsti, keliavimo, ieškojimo etapų. 1991 metais grupės vyrukai persikėlė gyventi į Izraelį. Beje, ten grupės nariai iš pradžių užsiiminėjo visiškai kitais reikalais. Tiesa, po kiek laiko buvo nuspręsta atkurti grupę ir pabandyti muzikuoti. O išvažiuoti iš Baltarusijos, pasak Šuros, tada nuspręsta todėl, kad „Baltarusijoje iš tiesų realizuoti savo muzikinių sugebėjimų buvo neįmanoma“. Tačiau Izraelyje smarkiai „prasimušti“ nepavyko. To priežastis muzikantai aiškina taip: „Izraelyje gyvena 5 mln. žmonių, 1 milijonas iš jų – rusai. Tokia šalis gali išlaikyti viso labo kokias 5-6 super žvaigždes, o kitiems ten nebelieka ką veikti“. Tačiau tuo laikotarpiu kūrybinis procesas vyksta aktyviai – rašomos naujos dainos, kuriama muzika joms, dalyvaujama keliuose roko koncertuose, kur grupė nelieka nepastebėta. Tačiau 1993 metų pabaigoje Šura vėl nusprendžia keisti gyvenamąją vietą ir veiklą, ir patraukia… Australijon, nes „Izraelyje neatranda stimulų tolesnei kūrybinei grupės veiklai“. O Leva ir toliau lieka Izraelyje, tarnauja Izraelio armijoje, dirba kompiuterių grafiku. Nors vaikinai laikinai ir išsiskiria, tačiau grupės ir toliau egzistuoja: dainos kuriamos telefonu. Vėliau, 1994 metais, Australijoje Šura sukuria savo solinį projektą, pavadinimu „Shura b-2 band“, kurio sudėtis nuolatos kinta. Iš pradžių šis projektas groja pankroką, vėliau pereina į daugiau eksperimentinę muziką, kurioje jungiasi džiazas, alternative, post-punk ir gotika. 1997 rugpjūtį oficialiai nutraukiamas šio projekto egzistavimas ir vėl grįžtama prie grupės BI-2, kurią šiuo metu sudaro Šura ir pianistė Viktorija. Kartu jie sėda prie albumo įrašymo, kuriam žodžius sukūrė Leva. Galiausiai 1998 vasarį į Australiją atvyksta ir Leva. Nuspręsta įrašyti naują albumą, kuriam net pavadinimas jau sugalvotas – „I korabl pliviot“ („Ir laivas plaukia“). Albumas įrašomas studijoje Toyland Recording Studio, tų pačių metų rudenį jis jau paruoštas ir keliauja į Rusijos įrašų kompanijas. 1999 metais vaikinai atvyksta į Rusiją, tačiau nors čia jau žinomos kelios jų dainos, albumo išleisti nepavyksta. Maskvoje ir toliau tęsiama prodiuserių ir muzikantų paieška, nes australiškoji grupės sudėtis čia atvykti negalėjo. Leva taip pasakoja apie šį laikotarpį: „tuo metu tiesiog rengdavome akustinius koncertus, o paskui sugalvojome išmintingą akciją – žurnalistus sukvietėme į kaimą ir prie degtinės ir šašlykų grojome savo dainas, tada žmonės atkreipė į mus dėmesį“. Kita vertus, tą taip vadinamą pastebėjimą ir grupės to meto „sėkmę“ galima vadinti išimtinai virtualia: radijuje grupės dainos skamba gana dažnai, o pasiūlymų išleisti albumą ir koncertinės veiklos – nėra. Tačiau galiausiai grupę pastebėjo tuo metu dar gana nežinomas prodiuseris Aleksandras Ponomariovas ir 1999 metų gruodį grupė pasirodo festivalyje „Našestvije“. Toliau seka filmo „Brat-2“ („Brolis-2“) projektas. Grupė pakviečiama sukurti dainų filmo takeliui, galiausiai iš kelių šimtų pretendentų atrenkama ir BI-2 dainų. Į filmo muzikinį takelį įėjo 3 BI-2 kompozicijos, tačiau būtent daina „Polkovniku nikto nepišet“ („Pulkininkui niekas nerašo“) tampa kultine. Po to išleidžiami kelių dainų videoklipai ir galiausiai – 2000 metų balandžio 13 dieną grupė pasirašo kontraktą su SONY MUSIC Rusijos atstovybe. Kaip dabar jau žinoma, tai pirmasis Rusijos muzikos istorijoje šou verslo kontraktas. Tų pačių metų gegužį ir pasirodo taip ilgai brandintas BI-2 albumas „I korabl pliviot“ („Ir laivas plaukia“). Vėliau Šura prasitars, kad šis albumas, tai „mūsų 10 metų kelionių, paieškų rezultatas. Žinoma, susijęs ir su Felinio filmu…“. Apskritai, kultūrinės, literatūrinės asociacijos ir tiesioginės sąsajos šios grupės muzikantų yra mėgstamos. Šura sako, jog „menas apskritai yra universalus vidinis dirgiklis. Gera knyga randa atgarsį bet kurio skaitytojo gyvenime. Tačiau asmeniniai išgyvenimai lygiai taip pat svarbūs“. Atlikėjai pasakoja, kad po tam tikromis asociacijomis grįstų dainų pasirodymų sulaukia gausybės fanų laiškų su padėkomis, kad atvėrė jiems vieną ar kitą rašytoją, režisierių… Beje, paklausti, ar pamena apie ką buvo jų pirmoji daina, grupės įkūrėjai nemirktelėję atsako: „žinoma, apie meilę. Beje, apie nelaimingą…“ Taigi 2000-ieji metai tapo grupės žvaigždės valanda – aktyviai dalyvaujama įvairiuose muzikos festivaliuose, surengiamas originalus albumo pristatymas (vienoje mokykloje, paskutinio skambučio renginio metu), įrašinėjamos naujos dainos, prasideda koncertinis turas per Rusiją, Ukrainą, Baltijos šalis (paskutiniais metais koncertuojama jau ne tik Rusijoje, bet ir visoje Europoje, Amerikoje), filmuojami vaizdo klipai dainoms, žurnalas VOGUE pakviečia grupę BI-2 fotosesijai, kaip „ryškiausius Rusijos artistus“… Po viso to sekė daugybė įvairiausių muzikinių projektų ir bendradarbiavimo su įvairiausiomis Rusijos roko grupėmis. Tarp kitko, jei jau prakalbome apie roką BI-2 muzikoje, patys muzikantai šia tema yra kalbėję taip: „norėtume akcentuoti, kad mes patys nesame savęs pavadinę roko grupe. Ši etiketė mums prilipo po pirmojo albumo pasirodymo Rusijos rinkoje. Sutinkame, kad daugumą šiame albume esančių dainų galima laisvai priskirti roko stiliui, bet netgi tame albume buvo ir kito stiliaus dainų, pvz., disko-punk. Stengiamės žmonėms duoti skirtingos muzikos, nuo lyriškų baladžių iki kieto roko ir šokių muzikos. Rokas grynąja prasme kaip toks mums nėra įdomus“. Dar apie bendradarbiavimą. Rusiško roko gerbėjams turėtų būti žinomi šie kolektyvai, su kuriais bendradarbiavo BI-2: „Splin“, „Čičerina“, „Nočnije snaiperi“, „Piknik“, „Agata Kristi“, „Serga“… Beje, bendradarbiauta ir su Latvijos „Brainstorm“. Šitas bendradarbiavimas įvairus – su kai kuriomis grupėmis tesukurta po keletą dainų, su kai kuriomis – ir po albumą išleista ar net koncertų turą surengta. Pavyzdžiui, su „Splin“ - po garsia tapusios dainos „Felini“ įrašymo buvo surengtas turas per Rusiją. Beje, Baltarusijoje ši daina iškart po jos atsiradimo buvo uždrausta, šios šalies prezidentas Lukašenka dainą pavadino „nesveiko gyvenimo būdo propaganda“. Nors ir yra žymi Rusijoje, savo albumus BI-2 ir t
Muzika
2010–2019
2000–2009
1990–1999
Bendruomenė
Megstu ju tekstus, nes juose nemazai pasleptu reiksmiu: nemazai dainuojama apie rusija, minima emigracija, karas, sovietu sajunga ir pan. Istikruju nesuprantu ka dainuoja, mamate man pavercia zodzius arba painetrpertuoja ju tekstus.. Megstu vokala, muzika - nevarginanti, atpalaiduojanti.
Ar klausot šios grupės? Patinka? Nepatinka? Kodėl? Turiu visą jų diskografiją, bet neklausau. Patinka kelios atskiros dainos, kaip "Revoliucija" ar "Moj roknrol" su Chicherina, pvz. Visumoje nieko įdomaus ir labai išraiškingo. Tekstai nelabai patrauklūs, be to, muzika labiau primena popsą, nei roką (na, gal pirmieji albumai ir buvo šiek tiek "sunkesni"), vokalas kartais erzinantis.
As niekada nemegau rusiskos muzikos(tikriausiai nusistatymas buvo),bet brolis pradejo klausytis ivairiu rusisku dainu(taip pat ir bi-2) ir supratau,kad nera pries ka cia nusistatineti xD Netgi patikti pradejo sios grupes muzika !
Vienintele rusiska grupe, kuriuos klausausi. Buvau koncerte Forum Palace - gyvai jie skamba ne prasciau nei irasuose. Dainos labai grazios ir prasmingos; pagrindinio atlikejo balsas - Liovos -...net nerandu tinkamu zodziu ji aprasyti, bet galeciau sedeti ir klausytis valandu valandas, neminint jau to, kad jis (bent jau man asmeniskai) be galo seksualus vyras. Ypac, kai sypsosi ir primerkia akis "D Zodziu, visom prasmem nepakartojama grupe, kuri neleidzia pasakyti, kad rusiska muzika visiskas fu
nežinau ir žinot nenoriu.... asmeniškai man rusiška muzika jokių stilių nepatinka, kažkodėl susidariau tokį vaizdą , kad rusai kažką padaro visiems muzikos stiliais, kažką tokio, kad aš negaliu klausyt;p bet nesakau, kad jų muzika prasta, tiesiog ne mano skonio ir tiek....
Temų apie Bi-2 dar nėra — pradėk pirmą!
Bi-2 recenzijų dar nėra — parašyk pirmą!
Bi-2 dainų vertimų dar nėra — išversk pirmas!



























