Blood Incantation

Apie Blood Incantation

„Blood Incantation“ [Last.fm] „Blood Incantation“ – amerikiečių death metal stiliaus grupė, susibūrusi 2011 m. Denveryje. Šios grupės muzikinis stilius apibūdinamas kaip „psichodelinė klasikinio… death metal interpretacija“. Jų kompozicijose jungiasi techniški death metal rifai su atmosferiniais, ramuma dvelkiančiais instrumentiniais momentais. Kai kurių apžvalgininkų manymu, jų muzikoje jungiasi vėlyvosios grupės „Death“ kūrybos melodiškumas su atonaliais, neįprastais „Morbid Angel“ tonais. Grupę įkūrė būgnininkas Isaac Faulk (tuo metu grojęs doom metalo grupėje „Stoic Dissention“) ir gitaristas, vokalistas Paul Riedl (grojęs folk/doom metalo kolektyve „Velnias“). Iš pradžių šio dueto kūryba buvo funeral doom metalo stiliaus, tačiau grupės partneriai suprato, jog abu kartu domisi krautroku, progresyvia muzika, ambientine muzika, black metalu ir klasikiniu sunkiuoju metalu, kas jiems leido stilistiškai diversifikuoti jų skambesį. 2012 m. prie grupės prisijungė gitaristas Morris Kolontyrsky. Grupė 2013-2014 m. koncertavo kaip trio. 2013 m. kolektyvas taip pat įrašė bandomuosius įrašus „Blood Incantation“, „Demo II“. 2014 m. buvo išleistas bandomasis įrašas „Astral Spells“, kuris buvo sudarytas iš studijinių ir koncertinių 2013 metais padarytų įrašų. 2015 m. prie grupės prisijungė befrečiu bosu grojantis Jeff Barrett (kuris tuomet buvo Paul'o ir Morris'o kolega kitoje grupėje „Spectral Voice“). Tuo metu grupė išleido debiutinį EP įrašą „Interdimensional Extinction“ (2015 m., bet įrašytą dar trio sąstatu 2013 m.) ir jau ketverto sudėtimi įrašė debiutinį studijinį albumą „Starspawn“, kuris buvo išleistas 2016 m. rugpjūtį (pasirašius kontraktą su muzikos įrašų kompanija „Dark Descent Records“). Kiti treji metai buvo skirti antrojo studijinio albumo „Hidden History Of The Human Race“ sukūrimo ir įrašymo darbams. Jis išleistas 2019 m. lapkričio mėn. bendradarbiaujant su ta pačia „Dark Descent Records“ kompanija. Šis albumas buvo labai gerai įvertintas muzikos kritikų, muzikos apžvalgų agregatoriuje „Metacritic“ albumas turi 91/100 įvertinimą, o metalo muzikos žurnalai „Decibel“ bei „Invisible Oranges“ paskelbė šį albumą geriausiu 2019 m. metalo muzikos albumu. Trečiasis studijinis albumas „Timewave Zero“ pasirodė 2022 m. vasario mėn. ir buvo sufokusuotas į ambient stiliaus muziką. Ketvirtasis albumas „Absolute Elsewhere“ išleistas 2024 m. spalio mėn. ir žymėjo grįžimą prie death metal stiliaus, šįkart įtraukiant nemažai 8-ojo dešimtmečio progresyvaus ir atmosferinio roko įtakos. „Kerrang!“ žurnale teigiama, jog tarp „Morbid Angel“ stiliaus metalo įsiterpia momentai, primenantys „Pink Floyd“. Vienoje iš „Absolute Elsewhere“ kompozicijų sintezatoriaus partijas atliko Thorsten Quaeschning, kuris dabar yra žinomas kaip legendinės grupės „Tangerine Dream“ lyderis.

Veikla2011–dabar(15 m.)

Muzika

Bendruomenė

juozasp

Gera pradzia - puse darbo( taip byloja liaudies patarle), o gera pabaiga - darbas padrytas.10 balu duodu nedvejodamas, nes sis albumas, man labiau patiko nei paskutinis Opeth albumas.

Alvydas1

Vokalinė dalis - krautrokas visame savo grožyje, pradžia - instrumentinis pasidraskymas Dream Theater maniera, o pabaiga - melancholiškai svajinga interliudija Tablet III daliai. Geras kūrinys, bet ne taip ryškus kaip 4 ir 6 numeriai.

einaras13

Blood Incantation yra gana šviežias atradimas. Spotify man atsitiktinai paleido jų ambientinę Io kompoziciją iš ankstesnio albumo Timewave Zero, mane iškart sudomino, nes buvau susidaręs įspūdį iš ankstesnių užmatymų komentaruose ar šiaip internetuose, kad tai yra metalo grupė. Pasirodo, čia metalo grupė su savitu charakteriu, kartkartiniais nusvyravimais iš techniško death metal į psichodeliką, atmosferiką, ambientą. Taigi, kitas mano žingsnis buvo išgirsti šį visai šviežią albumą. Užtruko laiko prisijaukinti šitą neįprastai death'o skambesį, bet manau, kad pavyko. Šis albumas jau susilaukė labai gero atsako iš fanų ir apžvalgininkų, tai aš daugiau ar mažiau paantrinsiu. Tiek The Stargate, tiek The Message yra tikrai geros, stiprios trijų dalių siuitos. Visgi The Message man plaukia kiek geriau pro ausis. The Stargate pirmoje dalyje žaviuosi, kaip iš disonansiško, aštrių gitarų kupino metalo ties 2 minučių riba pereinama į lengvo progroko inspiruotą instrumentinę sekciją su beveik regio jausena (iš labai toli primena Steve Miller Band ar netgi Van der Graaf'ų Meurglys III uždaromąją sekciją) ir po to vėl grįžtama prie trankaus metalo. Originali pradžia, kurią seka ne mažiau originali II dalis, kuri pasiskolina Thorsteną Quaeschningą iš Tangerine Dream ir, tiesą sakant, didžioji kompozicijos dalis ir skamba kaip Tangerine Dream. Visgi man ta ambientinė sekcija prastokai įsipaišo į visą kūrinio kontekstą, šią dalį ir laikau kalčiausią, kodėl man The Stargate patinka mažiau nei The Message. O trečioji The Stargate dalis pasiūlo patį brutaliausią, daugiausiai double-kicko prisodrintą mirtmetalį visame albume, nors tam tikri vingrūs intarpai įveda progmetalio poskonį. The Message yra gan tvirtas kūrinys nuo pat pradžios iki galo. I dalyje tos sekcijos su beveik akustiškai skambančia gitara, bet double-kicku antrame plane, į kurias įsiterpia ypač greiti sprogstami vokalo motyvai, man primena kitą panašiais stiliais eksperimentuojančią grupę Kayo Dot. Šiame kūrinyje esama ir gana melodingos gitaros, kuri pradeda šiek tiek nešti į Death. 2-oji dalis, kaip ir The Stargate atveju, yra neįprasčiausia. Čia po gan ekspresyvaus progmetališko debiuto stoja rami daina, kurioje Paul Riedl švarus vokalas labai primena David Gilmour'ą ir pati muzika seka pinkfloydiškus kanonus. Nors melodiškai man net didesnės asociacijos kilo su ta nuostabia trečiąja sekcija iš Porcupine Tree dainos Anesthetize, kuri uždaro kūrinį. Tikrai įdomus atsitraukimas iš metališko skambesio. Bet 3 dalyje grįžtama pilnu pajėgumu ir ta dalis yra mano mėgstamiausia visame albume. The Message III dalis yra panašiausias dalykas į Death The Sound Of Perseverance eroje, kurį esu girdėjęs. O The Sound of Perseverance yra vienas mano mėgstamiausių visų laikų metalo muzikos albumų, todėl kai girdžiu sekcijas, kurios, pagalvotum, yra atliekamos Schuldinerio gitara ir Christy būgnais, mano širdis trykšta džiaugsmu. Tiesa, net ir The Message nepavadinčiau idealiu kūriniu, nes galbūt II dalis užsiliūliuoja per ilgai, galbūt III dalies finalas irgi kiek per ilgas (paskutines dvi minutes tikrai būtų galima išmesti), tuo tarpu I dalis, atrodo, nutrunka neužbaigta. Tokios smulkios priekabės lemia, kad ir The Message kūrinio drąsiai 10-uku įvertinti negalėčiau ir pasilikčiau prie rezervuoto 9-eto . Tokį įvertinimą rašau ir visam albumui. Naujoviškas požiūris į ekstremalų metalą, man jis patinka ir taip pat patinka, kad fanai ir apžvalgininkai tą irgi pastebi. 92/100 vidurkis Metacritice ne juokas.