Apie Cab Calloway
Cab Calloway – amerikiečių džiazo dainininkas, orkestro vadovas, dainų autorius, šokėjas ir aktorius Cabell Calloway III. Jis gimė 1907 m. gruodžio 25 d. Ročesteryje, Niujorko valstijoje… . Profesionalią sceninę karjerą pradėjo XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje Čikagoje, o 1929 m. pasirinko muziką vietoje teisės studijų ir pradėjo vadovauti orkestrams. 1930 m. Cab Calloway ir jo orkestras įsitvirtino Harlemo „Cotton Club“, kuriame pakeisdavo gastroliuojantį Duke Ellington orkestrą. 1931 m. įrašyta „Minnie the Moocher“ tapo firminiu Calloway kūriniu ir neatsiejama jo „Hi-de-ho“ sceninio įvaizdžio dalimi. Įraše išryškėjo jo scat dainavimas ir publikos atsako principu paremta vokalinė maniera. „Minnie the Moocher“ vėliau buvo įtraukta į JAV Nacionalinį įrašų registrą. Calloway vadovavo vienam ryškiausių svingo eros didžiųjų orkestrų. Skirtingais laikotarpiais jame grojo Dizzy Gillespie, Chu Berry, Ben Webster, Milt Hinton, Cozy Cole, Doc Cheatham ir kiti žymūs džiazo muzikantai. Tarp žinomiausių Calloway įrašų yra „St. James Infirmary“, „Kickin' the Gong Around“, „Reefer Man“, „The Ghost of Smokey Joe“, „The Jumpin' Jive“, „A Chicken Ain't Nothin' but a Bird“ ir „Everybody Eats When They Come to My House“. Po didžiųjų orkestrų eros Calloway tęsė sceninę, kino ir teatro veiklą. Jis atliko Sportin' Life vaidmenį „Porgy and Bess“, pasirodė Brodvėjuje ir televizijoje, o 1980 m. filme „The Blues Brothers“ dar kartą atliko „Minnie the Moocher“. 1993 m. jam buvo įteiktas JAV Nacionalinis menų medalis. Cab Calloway mirė 1994 m. lapkričio 18 d.




























