Editors

Editors

Naujienos

Apie Editors

Editors - tai britų indie roko grupė, kurios tamsi, atmosferiška muzika ir Tom Smith baritoninis vokalas tapo vienu ryškiausių Jungtinės Karalystės alternatyviosios scenos garsų XXI amžiaus… pradžioje. Jų skambesys kyla iš post-punko šaknų, derindamas Joy Division tipo melanholiją su šiuolaikišku sintetizatorių sluoksniu ir anteminiais refrėnais, kurie užkariavo tiek kritikus, tiek masines arenas. Birmingeme susikūrusi grupė perėjo kelias vardo transformacijas - nuo Pilot iki The Pride ir Snowfield - kol 2004 metais pasirašė sutartį su indie leidykla Kitchenware Records ir tapo Editors. Pirmasis singlas "Bullets" išparduotas per vieną dieną, o sekęs hitas "Munich" atvėrė duris į nacionalines topų dešimtukes. 2005-aisiais išleistas debiutinis albumas "The Back Room" tapo ne tik komerciniu triumfu, bet ir kritiniu fenomenu - nominuotas prestižinei Mercury Prize, jis pardavė per milijoną kopijų visame pasaulyje. "Blood" ir "Munich" tapo hymnu karta apibrėžiančiais kūriniais, įtvirtinusiais Editors kaip vieną svarbiausių 2000-ųjų vidurio britų grupių. Antrasis albumas "An End Has a Start" 2007 metais pasiekė pirmą vietą Didžiosios Britanijos albumų topuose ir atnešė Brit Awards nominaciją. Titulinė daina ir "Smokers Outside the Hospital Doors" parodė, kad grupė sugeba išlaikyti intensyvumą neprarandant melodinio prieinamumo. Šis albumas įrodė, jog Editors nėra vieno albumo reiškinys, o grupė su aiškia meniška vizija ir gebėjimu konkuruoti su didžiausiais šalies vardais. Stilistinis posūkis įvyko 2009 metais išleistame "In This Light and on This Evening", kuris vėl pasiekė pirmą vietą topuose. Čia Editors drąsiai priėmė šaltesnį, elektroninį skambesį, atsisakydami dalies gitarinio intensyvumo vardan sintetizatorių tekstūrų. Šis žingsnis priešpriešino klausytojus - vieni jame įžvelgė drąsų eksperimentą, kiti pasigedo ankstyvosios emocingos žalios energijos. Vis dėlto albumas parodė grupės norą evoliucionuoti, o ne pasitenkinti jau rasta formule. Per septynių studijinių albumų karjerą grupės sudėtis keitėsi - prie branduolio prisijungė gitaristas Justin Lockey ir klavišininkas Elliott Williams, praturtinę gyvų pasirodymų dinamiką. Albumas "The Weight of Your Love" 2013-aisiais grįžo prie organiškesnio roko, o savaiminiu būdu sukurtas "In Dream" bei sekęs "Violence" demonstravo brėžtą grupę, drąsiai derindama ankstyvąjį emocingumą su elektroniniais eksperimentais. "EBM" pavadinimas užsiminė apie industrial ir elektroninės kūno muzikos įtakas, įrodančias, kad Editors niekada nenustoja ieškoti naujų teritorijų. Editors svarba britų roko istorijoje slypi gebėjime užpildyti tarpą tarp post-punko paveldo ir šiuolaikinio alternatyvaus roko. Jie nebuvo pirmieji, atgaivinę Joy Division tipus, tačiau padarė tai su tokia įtikinama intensyvybe ir melodine jėga, kad tapo viso judėjimo veidu. Jų įtaka girdima daugelyje vėlesnių grupių, siekiančių suderinti tamsą su masine patrauklumu, o septynių albumų katalogas liudija grupę, kuri vertina meninę pažangą labiau nei komercinį saugu

Muzika

Nuotraukos

3

Bendruomenė

einaras13

Aš turėjau tam tikras simpatijos užuomazgas Editors ir anksčiau, tačiau vis nerasdavau kūrinio, kuris man cinktelėtų ir priverstų daugiau į juos pasigilinti. Viskas skambėdavo normaliai, kokybiškai, bet neįspūdingai. Heart Attack buvo man tas cinkt momentas, po kurio nutariau, kad EBM albumą man būtina perklausyti. Tikrai nesigailiu, vienas smagesnių klausinių iš šiųmetinės produkcijos. Man patinka, kad šiame albume yra toks pilnaviduris, tirštas skambesys, kur gitaros ir sintezatoriai labai įdomiai persipina. Ir daugelis dainų turi vežančią ritminę sekciją: dalykas, ko labai reikia tokiai skambiai muzikai. Būtent šitos charakteristikos labai galioja mane užkabinusiai Heart Attack dainai, bet taip pat ir mano naujiems albumo favoritams: Picturesque , kuri labai smagiai nuplaukia į post-punk ir beveik noise rock teritoriją, bei Strange Intimacy, kuri daug labiau elektroniška, tamsi ir minimalistinė, o stojus priedainiui nori nenori prisimeni Depeche Mode. Kitos dainos irgi smagios: Strawberry Lemonade taip pat turi to elektroninio minimalizmo, bet ir stiprumo savyje; Educate ganėtinai intensyvi ir smagiai susiklausanti daina. Karma Climb, kai norisi kažko melodingesnio ir paprastesnio. Kiss antroji pusė man visiškai nusveria pirmąją: kažkodėl tamsesnis skambesys į ausį krenta labiau nei tas optimizmas. Ir tik dviejų dainų albume nemėgstu ir net nemanau, kad jos geros: Silence yra be galo atmosferiška ir baisiai iškrentanti iš albumo konteksto. O Vibe – truputį paaugliška popsūcha , man labai nepatinka tos dainos saldaininė nuotaika. Aš suprantu, čia akivaizdžiai pasisemta įkvėpimo iš New Order, bet ir New Order kartais daro klaidų. Jei ne tos paminėtos dvi dainos, albumas turėtų 9-etą su pliusu ir įsipaišytų tarp geriausių metų albumų. Bet dabar jaučiuos pristabdytas ir 9-etui uždedu minusą. Bet gal ir smagiau toks poliarizuojantis albumas negu tiesiog geras albumas, kuriame visoms dainoms simpatijos panašiai stiprios: šiuo atveju bent jau lieka labiau įsikertančių įspūdžių.

Konditerijus

Kai klausau visad jaučiuosi kažkur kalnuose, kažkoks gaivaus oro gūsio efektas.. (trumpiau tariant - klausau kažkur kažkoks efektas )

Rolandas19770710

va cia kitas reikalas, po to nevykusio labdaringo kurinio.

Prophet

Naujesni atradimai : Editors, The Subways, The lonely Island.

Jut

Editors. Nieko labai ypatingo, bet klausosi gerai.

Panaši muzika