Electric Light Orchestra (ELO)
Apie Electric Light Orchestra (ELO)
"Electric Light Orchestra“ (ELO) pavadinimas žinomas visame pasaulyje jau daugiau nei 37- erius metus. Atrodo neįtikėtina, tačiau jie vis dar gali pasigirti didžiuliu populiarumu. Jų muzikos žmonės… klausosi visame pasaulyje, o į koncertus susirenka pilnos salės gerbėjų. Dar 1970 metais trys britų grupės „The Move“ nariai: Roy Woodas, Jeff Lynne‘as ir Beverly Bevankurte‘as nusprendė įkurti roko grupę, kuri turėtų nemažai klasikinio skambesio. „Mažąjį roko orkestrą“ turėjo sudaryti violončelės, smuikai, mediniai pučiamieji (fagotas, klarnetas, obojus) bei ragai. Tokio sumanymo Roy Woodas su bendraminčiais neatsisakė net tada, kai jų orkestro debiutą „nušvilpė“ rūsti anglų publika. Grupės sudėtis nuolat keitėsi, muzikantai ieškojo naujų išraiškų, kol galiausiai pelnė pasaulinį pripažinimą ir užsitvirtino pozicijas topuose. „Eldorado“ atradimas Pirmasis „ELO“ albumas „Electric light orchestra/No answer“ išleistas 1971 m. Šio albumo pirmoji daina „10538 Overture“ pateko į geriausiųjų Jungtinės Karalystės dainų dešimtukus. Labai greitai tarp R. Woodo ir J. Lynno įsiplieskė nesutarimų. Talentingasis R.Woodas paliko grupę, paskui save išsivesdamas violončelininką bei rago pūtiką. Skeptikai jau pranašavo grupės baigtį, tačiau J. Lynne‘as nenuleido rankų ir ieškojo naujų grupės narių. Grupę sudarė: Beverly Bevankurte‘as (būgnai), Richard‘as Tandy (sintezatorius), Mike de Albuquerqu‘as (bosinė gitara), Mike Edwardas ir Colin Walkeras (violončelės) bei Wilfred Gibsonas (smuikas), kuris užėmė išėjusio Steve Woolamo vietą. Tokios sudėties muzikantų kompanija 1973 m. dirbo labai sėkmingai ir išleido net du albumus: „ELO 2“ bei „On the Third day“. 1974 m. pasirodęs albumas „Eldorado“ sulaukė didžiulio pasisekimo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vėl kito grupės sudėtis: prisijungė Kelly Groucuttas (vokalas, bosinė gitara) bei Melvynas Gale‘as (violončelė). Koncerte – 50 tūkstančių gerbėjų 1975-ieji laikytini „ELO“ aukso amžiumi. Albumas „Face the Music“ su populiariaisiais kūriniais: „Evil Woman“ bei „Strange magic“ dar labiau išgarsino grupę visoje Amerikoje, o kitas albumas „A New World Record“ (su tokiais roko klasikos hitais „Livin‘ Thing“, „Rockaria!“ bei „Telephone Line“) iškovojo pasaulinį pripažinimą. Daugkart platininiu albumu tapo septintoji plokštelė „Out of Blue“, kurios dainos „Turn to Stone“, „Sweet Talkin Woman“, „Mr. Blue Sky“ bei „Wild West Hero“ tapo puikiai žinomais hitais ir visoje Jungtinėje Karalystėje. Patį sėkmingiausią periodą įtvirtino didelio susidomėjimo sulaukęs pasaulinis turas, kuris truko net 9 mėnesius. Koncertuose buvo naudojamos rūko mašinos, lazeriai ir šis šou tapo tikra 8-tojo dešimtmečio sensacija. Puikus sėkmės įrodymas - į koncertą JAV 1978 m. susirinko daugiau nei 50 tūkst. gerbėjų. Dirbo su Paul McCartney Nors grupė egzistavo su tam tikromis pertraukomis, jos nariai nenustojo dirbę. Štai J.Lynne‘as tapo pasaulinio garso dainų autoriumi bei prodiuseriu, dirbo su George Harrisonu, „eksbitlais“: Paul McCartniu bei Ringo Starru. „ELO“ atgimė 2005-aisiais, išleidusi geriausiųjų dainų albumą „All over the Wolrd“, kuris vėl buvo šluojamas nuo muzikos parduotuvių lentynų. Tai buvo itin sėkmingas sugrįžimo turas. Lietuva taip pat turėjo išskirtinę galimybę išgirsti šios legendinės grupės atliekamą muziką.
Muzika
2010–2019
2000–2009
1980–1989
1970–1979
Bendruomenė
Nu as patylesiu apie si kurineli. Viena tylos minute ... Mazdaug.
Geras, bet teisybes delei, reikejo ji padovanoti Smokams.
Nuodėminga muzika, nedera taip džiūgauti.
Temų apie Electric Light Orchestra (ELO) dar nėra — pradėk pirmą!
Electric Light Orchestra (ELO) recenzijų dar nėra — parašyk pirmą!
Electric Light Orchestra (ELO) dainų vertimų dar nėra — išversk pirmas!

































