Everything But The Girl

Naujienos

Apie Everything But The Girl

Bendrą karjerą T.Horn ir B.Wattas pradėjo 1982 m., tačiau ir iki tol jau buvo išbandę savo gabumus įvairiuose muzikiniuose sumanymuose. Abiejų diskografijoje buvo po vieną solinį albumą, be to… , T.Horn iki EBTG susikūrimo buvo pagrindinė dainininkė grupėje MARINE GIRS, išleidusioje du albumus. Debiutinis EBTG albumas “EDEN” pasirodė 1984 m., jame buvo pirmas grupės hitas “EACH And Every One”, patekęs į daugelio Europos šalių topus. Po to buvo išleista visa serija sėkmingų albumų. Beveik visuose juose buvo dainų, tapusių hitais abiejose Atlanto pusėse. Dėl ligos nutrūkus aktyviai EBTG veiklai, atsirado kelerių metų properša, kurią užpildė tik keli rinktiniai grupės albumai. T.Horn dainavo įrašant dvi kompozicijas grupės MASSIVE ATTACK antrajame albume “Protection” (1994 m.). Po poros metų pagaliau pasirodė septintasis EBTG studijinis albumas “Amplified Heart” (1994 m.). Grupės EBTG sugrįžimą į aktyvią muzikinę veiklą bene labiausiai pažymėjo milžiniškas hitas “Missing”. Šios dainos vaizdo iliustracija buvo nominuota MTV 1996 m. konkurse kaip geriausias šokių muzikos vaizdo klipas. Sėkmingas buvo ir albumas “Walking Wounded” (1995 m.). Po to prasidėjo ilgos gastrolės po visą pasaulį, pasibaigusios koncertais Japonijoje 1997 m. Naujo EBTG albumo “Temperamental” pasaulinė premjera įvyko 1999 m. rudenį. Kiek anksčiau išleistas pirmasis šios plokštelės singlas “Five Fanthoms” įšovė į pirmąją vietą “Billboard” tope.

Veikla1982–dabar(44 m.)

Muzika

Bendruomenė

einaras13

Nors apie Everything But The Girl kūrybą žinau vos šiek tiek daugiau nei vidutinis klausytojas (o vidutinis klausytojas žino tik didžiausią hitą Missing), bet sužinojęs, kad po 24 metų jie išleidžia albumą, laukiau ir norėjau perklausyti. Klausiau nemažai. Tai solidus, bet savotiškai saugus albumas. Visgi simpatiškas, man patinka lengva jo atmosfera su downtempiniais motyvais. Vietomis ji tokia rami, kad primena mano mėgstamą 2020-ųjų Ulver darbą Flowers of Evil (ypač kur ryškesnis sintezas, kaip dainoje No One Knows We're Dancing). O pačiais melancholiškiausiais momentais mintimis nuneša į Nick Cave & The Bad Seeds albumą Skeleton Tree (ypač dainoje Interior Space). Man labai apeliuoja toks atmosferinis aspektas, mėgaujuosi visoje albumo trukmėje. Kuo nesimėgauju, tai tuo, kad dainos skamba ganėtinai panašiai ir joms sunku išsiskirti vienoms iš kitų. Kai kurias lengva asocijuoti su kažkuo: kaip ir minėjau, Interior Space labai erdvi, No One Knows We're Dancing turi saldų sintezą, Nothing Left To Lose – intensyviausia, Caution To The Wind – klasišką house'o ritmą turintis gabaliukas. Bet kitka pradeda lietis tarpusavyje: Time And Time Again, Lost, Forever, Karaoke – man jos visos keturios ganėtinai panašios kokybe ir charakteriu dainos. When You Mess Up išsiskiria savo efektais, kurie man kelia erzelį – vienintelė mažiau patinkanti daina albume, kad ir ji turi savo charakterį. Galbūt Tracey Thorn vokalas manęs neveža, jis truputį plokščias. Aišku, ji niekada nereiškė didelių vokalinių ambicijų, tuo labiau, kad ir šiam muzikos stiliui netinka, bet jaunystėje jos balsas turėjo daugiau spalvingumo nei dabar. Mano mėgstamiausios dainos: Nothing Left To Lose , Caution To The Wind , Interior Space . Balas šiam albumui: 8-etas.

Sahja

Labiausiai patiko,---''Temperamental'' (Pull Timewarp Remix),---'' Blame'' (Fabio Remix),---''Missing'' (McSpadden Unreleased Powerhouse Mix).....

Panaši muzika