Franz Liszt
Apie Franz Liszt
Ferencas Listas (veng. Liszt Ferenc, vok. Franz Liszt 1811 m. spalio 22 d. Doborjane (netoli Šoprono) – 1886 m. liepos 31 d. Bairoite, Vokietija) – vengrų kompozitorius, pianistas, dirigentas… , pedagogas, 19 vengrų rapsodijų, operos, oratorijų, sonatų, koncertų fortepijonui su orkestru autorius. Vengrų muzikos klasikas. Ferencas muzikos iš pradžių mokėsi pas savo tėvą, o devynerių metų jis jau pradėjo koncertuoti. 1821 – 1822 m. Vienoje Ferencas Listas mokėsi pas K.Černį ir A.Saljerį. 1823 m. Listas gilino studijas Paryžiuje pas F.Paerą ir A.Reichą. Kaip pianistas koncertavo daugelyje Europos šalių. Po 1848 m. Listas gyveno daugiausia Veimare (kurį laiką buvo kunigaikščio rūmų kapelmeisteris; subūrė vokiečių menininkų susivienijimą, vadinamą Veimaro mokykla). 1865 m. Listas tapo dvasininku. 1875 m. Ferencas Listas buvo vienas iš Budapešto muzikinės akademijos kūrėjų, jos profesorius ir pirmasis prezidentas. Ferenco Listo kūrybinė veikla truko daugiau kaip 60 metų, turėjo didelę įtaką Europos muzikos raidai. Kūriniams (daugelis jų skiriama programinei muzikai) būdinga romantiškas pakilumas (kai kada pereinantis į patetiką), emocingumas, ekspresyvi, vengrų liaudies muzikai artima melodika; juose yra filosofinių apibendrinimų, sąsajų su kitomis meno šakomis, dažnai linkstama į improvizaciją. Listas laikomas simfoninės poemos žanro kūrėju; jis atnaujino daugelį muzikinės išraiškos priemonių, išplėtė pianizmo tematiką, raiškos išgales. F.Listas sukūrė oratorijų, kantatų, mišių: Requiem (1868) 2 simfonijas: „Faustas“ (1854) „Simfonija Dantės „Dieviškajai komedijai“ (1856) 13 simfoninių poemų: „Tasas“ (1849) „Prometėjas“ (1850) „Preliudai“ (1854) „Orfėjas“ (1854) „Vengrija“ (1856) „Idealai“ (1857) „Hamletas“ (1858) Kūrinių fortepijonui ir orkestrui: 2 koncertai, 1849 ir 1861 m. „Mirties šokis“ (1849) „Klajonių metai“, 3 ciklai, 1836 – 1857 2 sonatos, 1837 – 1849, 1853 19 vengrų rapsodijų, 1847 – 1885 Ispaniškoji rapsodija, 1863
Muzika
2010–2019
2000–2009
1990–1999
Bendruomenė
Būtent. Mariam tuo ir yra ypatinga, kad jos mąstysena, jos pasaulis, jos išjautimas yra be teatro, be kažkokio ligoto patoso. Labai grynas išjautimas. Jei posakis, ,,auksas ir pelenuose žiba" turi atitikmenį tarp pianistų, tai mano galva, Mariam ir būtų tas atitikmuo, viena iš tų, kuri gebėtų padaryt grožį iš bet ko. Norėtųsi ir gyvai išgirst, o jos bendratautę Khatia teko gyvai klausyt :) Atliko Rachmaninovo no.2 koncertą, su Lietuvos nacionaliniu simf.orkestru. Na, reikia pripažinti, ji iš tų atlikėjų, kur pusę visos muzikos poveikio sudaro vaizdo paveika, kaip bebūtų gaila, ir negali to nepastebėt. Be viso šito, Buniatishvili visgi emociškai labai gerai išvežė Rachmaninovą, dėl šito negaliu nieko prikišti. Bet kaip atlikėja, mano galva, ji geriausiai atsiskleidė grodama Chopin'ą, ypač Ballade op.04, Liszt'ą, taip pat Handel'į. Nesigilinant į smulkmenas, visgi sakau, kad šitos dvi pianistės yra labai ryškus pėdsakas pianistų pasauly. Vienas jau įsirėžęs, o kitas dar įspaudo procese. O laikas viską tik išryškins!
Ką tik peržiūrėjau jos (Mariam Batsashvili) pasirodymą finale su Lorelei.Lyrines vietas atlieka labai jausmingai. Dabar palyginau Land Langą ir ją Campanelloje. Lang Langas groja kaip Vanesa Mei, su aplombu prieš publiką ir šou elementais. Labai virtuoziškai ir su efektais. Mariam groja sklandžiai, lyg slysdama klaviatūra, neperkraudama emociškai. Taip, mano įsivaizdavimu, grojo Šopenas, Šumanas ir Šubertas aukštuomenės salonuose.
Temų apie Franz Liszt dar nėra — pradėk pirmą!
Franz Liszt recenzijų dar nėra — parašyk pirmą!
Franz Liszt dainų vertimų dar nėra — išversk pirmas!













