Khruangbin

Khruangbin

Naujienos

Apie Khruangbin

Khruangbin - tai Hjustono trio, kurio psichedelinis instrumentinis garsas pastatytas ant pasaulinės muzikos pamatų. Laura Lee Ochoa (bosinė gitara), Mark Speer (gitara) ir Donald "DJ" Johnson… (būgnai) kuria hipnotizuojantį, erdvų skambesį, kuriame susimaišo 1960-ųjų Tailando luk thung, Irano pop melodijos, dub efektai ir amerikietiškas soulas su psychedelia. Jų muzika - tai kelionė per kontinentus ir dešimtmečius, sulieta į vientisą, beveik meditatyvią formą, kur kiekvienas instrumentas kvėpuoja savo ritmu, bet kartu sukuria kažką didesnio už atskirų dalių sumą. Grupė išskirtinė tuo, kad jos kūrybinis procesas yra apgalvotas ir disciplinuotas - jie tyčia riboja save, ieškodami gelmės savo pasirinktoje dėžėje, o ne bandydami apimti viską iš karto. Speer, kuris vaikystėje buvo apsėstas Microsoft Encarta muzikos pavyzdžių katalogo, tapo tarsi muzikos enciklopedija, o Ochoa mokymuisi groti bosine gitara skyrė vos šešis mėnesius prieš išvykdama į turne su Yppah. Jų kūrybinė bazė - klojimas Burtono miestely Teksase, kur gimė tas sunkus, psichedelinis skambesys, tapęs grupės vizitine kortele. Sceniniu įvaizdžiu taip pat išsiskiria - Ochoa ir Speer pasirodymuose ir fotosesijose dėvi juodus perukas, kas dar labiau sustiprina tą paslaptingo, ne iš čia atkeliavusio darinys įspūdį. Debiutinis "The Universe Smiles Upon You" (2015) pastatė grupę į žemėlapį - albumas gilinasi į 1960-ųjų Tailando muzikos istoriją ir sukuria šilto, vinilinio skambesio kelionę. Po to sekęs "Con Todo el Mundo" (2018), pavadintas pagal Ochoa senelio frazę ("su visu pasauliu"), atsigręžė į Vidurio Rytus ir Ispaniją, išlaikydamas tą pačią instrumentinę filosofiją. "Mordechai" (2020) parodė kiek kitokį veidą - čia atsirado daugiau vokalinių partijų ir struktūrizuotesnių kūrinių, nors esmė išliko ta pati: groove'as, erdvė ir kultūrų dialogas. Daina "Time (You & I)" tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip grupė gali būti ir prieinamesni neprarasdami savo unikalumo. Grammy nominacija geriausio naujo atlikėjo kategorijai (2024) patvirtino, kad Khruangbin nebėra indie scenos paslaptis - tai reiškinys, paveikęs šiuolaikinį psichedelinį instrumentinį roką ir parodęs, kad galima kurti populiarią muziką be žodžių pertekliaus, tik su giliu pasaulinės muzikos paveldą pagarba ir gebu jį perdirbti. Jų įtaka juntama tarp jaunosios instrumentinės bangos atlikėjų, o gebėjimas sujungti egzotiką su groove'u yra tapęs pavyzdžiu daugeliui.

Nuotraukos

4

Bendruomenė